ATASKAITA
Komiteto sudėtis
Petras Narkevičius komiteto pirmininkas,
Bronius Bradauskas komiteto pirmininko pavaduotojas,
Kęstutis Glaveckas komiteto pirmininko pavaduotojas,
Kęstutis Bartkevičius narys,
Irena Degutienė narė,
Povilas Gylys narys,
Andrius Kubilius narys,
Rytas Kupčinskas narys,
Raimundas Markauskas narys,
Antanas Nesteckis narys,
Andrius Palionis narys,
Rita Tamašunienė narė,
Vitalija Vonžutaitė narė.
Komiteto biuras
Alina Brazdilienė biuro vedėja,
Janina Alasevičienė patarėa,
Jolanta Dzikaitė patarėja,
Dalia Mudėnienė patarėja,
Jolanta Žaltkauskienė patarėja,
Danguolė Zbulėnienė padėjėja,
Jolanta Matiliauskienė padėjėja.
Svarbiausi Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas
1. Seimo pavasario (VIII) sesijoje priimti šie svarbiausi teisės aktai
1. 1. Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas ir Centrinės kreditų unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymas. Įstatymo projektai parengti pagal Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją (toliau – Koncepcija), kuriai 2015 m. kovo 18 d. sprendimu pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Įstatymuose yra numatytos priemonės, mažinančios kreditų unijų sektoriaus sisteminę riziką, užtikrinančios patikimą ir veiksmingą bendruomenės poreikių tenkinimą, o veiklos nesėkmės atveju – kad mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos pasekmėms spręsti.
Šiuos du Koncepcijos pagrindu parengtus įstatymų projektus papildo Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nuostatomis sudaromos sąlygos šiuo metu veikiančioms kredito unijoms persitvarkyti į mažus (specializuotus) bankus ir toliau vykdyti savarankišką veiklą, nesijungiant į centrinę kredito uniją. Tokių finansinių įstaigų įteisinimas padidins konkurenciją rinkoje, kadangi sumažinti pradinio kapitalo reikalavimai sudarys lengvesnes sąlygas steigti ir vystyti banką naujiems rinkos dalyviams ir siūlyti tokias specializuotas finansines paslaugas savo klientams, kaip gyventojų ir smulkaus bei vidutinio verslo kreditavimas.
1. 2. Pavasario sesijoje priimtu Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius: užtikrinti didesnį komisinių atlyginimų, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, skaidrumą ir palyginamumą, lengvesnį gyventojų mokėjimo sąskaitų perkėlimą iš vieno mokėjimo paslaugų teikėjo į kitą ir sudaryti sąlygas vartotojams už tinkamą kainą naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita. Įstatyme numatyta, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarys: 1) mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, taip pat šioms operacijoms įvykdyti reikalingos paslaugos; 2) lėšų įmokėjimas ir gaunamų mokėjimų įskaitymas į mokėjimo sąskaitą, taip pat šioms mokėjimo operacijoms įvykdyti reikalingos paslaugos; 3) grynųjų pinigų išėmimas iš mokėjimo sąskaitos valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose ir (arba) iš bankomatų kredito įstaigos darbo arba ne darbo laiku, taip pat šiai mokėjimo operacijai įvykdyti reikalingos paslaugos; 4) mokėjimo operacijos naudojant mokėjimo kortelę, įskaitant mokėjimus internetu; 5) klientų aptarnavimo vietose arba kredito įstaigos internetinėmis priemonėmis atliekamų kredito pervedimų, įskaitant periodinius nurodymus, vykdymas valstybėse narėse; 6) mokėjimo priemonių, įskaitant mokėjimo kortelę, išdavimas; 7) tiesioginio debeto operacijos. Šį paslaugų rinkinį (tam tikrą minimalų mokėjimo operacijų skaičių per mėnesį) kiekviena kredito įstaiga privalės teikti už ne didesnį negu priežiūros institucijos nustatytą komisinį atlyginimą.
1. 3. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu, Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo sudaryta darbo grupė „Apgaulės ir sukčiavimo prevencijos tikslais atliekamo keitimosi asmens duomenimis tarp kredito įstaigų teisiniam reglamentavimui tobulinti“, kuri parengė Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55, 64 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektą. Seimo pavasario sesijoje priimto įstatymo nuostatos sudarys galimybę bankams tarpusavyje keistis informacija ir imtis prevencinių priemonių prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusikalstamu būdu daro žalą banko klientams ir patiems bankams, apribojant šių asmenų galimybę daryti naujus nusikaltimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu: sukčiavimą telefonu, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu gautų lėšų legalizavimą, duomenų vagystę elektroninėje erdvėje, kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius.
1. 4. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas priimtas siekiant tobulinti obligacijų savininkų interesų gynimą reguliuojančias teisės nuostatas, atsižvelgus į pastaruoju metu praktikoje išaugusį poreikį ginti obligacijų savininkų interesus palaikant ryšius su bendrovėmis, tikintis obligacijų emisijų skaičiaus išaugimo, taip pat – didinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, sudarant palankesnes sąlygas joms skolintis. Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės, kai jos išleidžia viešai platinamas obligacijas, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas, turi paskirti obligacijų savininkų patikėtinį. Obligacijų savininkų patikėtinis užtikrintų tinkamą obligacijų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimą bendrovės įsipareigojimų nevykdymo atveju, taip pat sudarytų teisines prielaidas išvengti tokio įsipareigojimų nevykdymo.
Posėdžiai
Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas organizavo 35 posėdžius. Du posėdžiai buvo bendri – su Europos reikalų komitetu bei su Audito komitetu.
Parlamentinė kontrolė
Biudžeto ir finansų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2016 m. gegužės 11 d. posėdyje išklausė Finansų ministerijos (toliau – FM) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovų pranešimą apie 2015 m. biudžeto pajamų surinkimo iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) rezultatus ir 2016 m. taikomas priemones šio mokesčio administravimui gerinti.
VMI duomenimis, 2015 m. į nacionalinį biudžetą pajamų (gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, PVM, akcizo ir kt. pajamų) surinkta 2 proc. daugiau nei buvo planuota. Lyginant PVM pajamų ir galutinio vartojimo išlaidų duomenis, 2014 m. ir 2015 m. PVM pajamos augo daugiau, nei galutinis vartojimas. Itin efektyvių rezultatų sulaukta pritaikius PVM sąskaitų faktūrų projektą, kuomet mokesčių mokėtojai gavo nurodymus pateikti PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Po kontakto su mokesčių mokėtojais papildomai buvo sumokėta 2,1 mln. eurų, o projekto netiesioginis poveikis vertinamas maždaug 20 mln. eurų papildomai sumokėto PVM.
Efektyvesnio mokesčių administravimo, o tuo pačiu ir geresnių pajamų surinkimo į biudžetą rezultatų, tikimasi nuo 2016 m. spalio 1 d. pradėjus veikti išmaniajai mokesčių administravimo sistemai.
Delegacijos
Per ataskaitinį laikotarpį priimtos delegacijos:
1. Susitikimas su Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių delegacija;
1. Susitikimas su Čekijos užsienio reikalų ministru Lubomiru Zaoraleku;
2. Susitikimas su TVF;
3. Susitikimas su Gruzijos parlamento BFK delegacija;
4. Susitikimas su EBPO misijos atstovais.
Komiteto pirmininkas P.Narkevičius
