Darbo planai ir ataskaitos 

 

1. EKONOMIKOS KOMITETO SUDĖTIS

Seimo Ekonomikos komiteto sudėtis buvo patvirtinta Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ (Nr. XII-14, 2012-11-22; Nr. XII-29, 2012-12-04; Nr. XII-61, 2012-12-18; Nr. XII-325, 2013-05-16; Nr. XII-1006, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-11, i. k. 2014-10125; Nr. XII-1625, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-16, i. k. 2015-05862).

2015 m. Ekonomikos komitetas dirbo būdamas tokios sudėties:

1. Remigjus ŽEMAITAITIS – pirmininkas (nuo 2012-12-06),
2. Artūras SKARDŽIUS – pirmininko pavaduotojas (nuo 2012-12-06),
3. Kęsturis DAUKŠYS – narys,
4. Sergej DMITRIJEV – narys,
5. Šarūnas GUSTAINIS – narys (nuo 2015-04-16),
6. Zbignev JEDINSKIJ – narys,
7. Dainius KREIVYS – narys,
8. Arvydas MOCKUS – narys,
9. Jurgis RAZMA – narys,
10. Rimantas SINKEVIČIUS – narys,
11. Birutė VĖSAITĖ – narė,
12. Rokas ŽILINSKAS – narys.

III. AKTUALIAUSI DARBAI

Svarbiausi teisės aktai, kurie buvo priimti 2015 m.

1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 18, 20, 70 straipsnių pakeitimo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (priimtas 2015-05-07, įsigalioja 2015-07-01, Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis įsigaliojo 2015-05-21) ir

2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas (priimtas 2015-05-07, įsigalioja 2015-07-01, Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis įsigaliojo 2015-05-21). Priimtų įstatymų nuostatomis siūloma racionaliau ir efektyviau išnaudoti žmogiškuosius išteklius ir leidimų verstis veikla elektros energetikos sektoriuje (leidimų gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tiesti tiesioginę liniją, eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės) išdavimo funkcija perduodama Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.

Be to, pašalintos besidubliuojančios ir viena kitai prieštaraujančios nuostatos, t.y. iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą perkeltos į Elektros energetikos įstatymą. Šis teisinis reguliavimas palengvins ūkinės komercinės veiklos sąlygas, kadangi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimo terminas prailgintas nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių. Priimtomis nuostatomis siūlomas atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektų įvykdymo terminas bus pakankamas projektų įgyvendinimui. Be to, suvienodinamos sąlygos asmenims elektros energiją gaminantiems tiek iš atsinaujinančių, tiek iš kitų energijos išteklių. Kartu supaprastinama leidimų gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, išdavimo tvarka.

3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 33 straipsnio pakeitimo įstatymas (priimtas 2015-06-16, įsigaliojo 2015-07-01). Įstatymu siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nustatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo gaires, nustato maksimalias metines šilumos suvartojimo normas, išreikštas kWh/m² per kalendorinius metus, daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, kurios skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo. Šios normos bus taikomos daugiabučių namų energiniam efektyvumui vertinti, planuojant priemones ir lėšas jų energiniam efektyvumui didinti. Priimtas įstatymas sudarys skaidresnes prielaidas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų ir šių namų valdytojų iniciatyvai imtis veiksmų energiniam efektyvumui didinti, taip pat paskatins didesnes investicijas šiems namams atnaujinti ir modernizuoti, kurios teigiamai veiks statybos sektoriaus plėtrą.

4. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas (priimtas 2015-05-14, įsigaliojo 2016-01-01). Įstatymu įtvirtinama nauja nuostata, kad mažosios bendrijos nariai negalės sudaryti su mažąja bendrija civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytą su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį. Įstatymo tikslas – užkirsti kelią praktikoje pasitaikantiems atvejams, kuomet mažosios bendrijos nariai, siekdami sumažinti mažosios bendrijos pelną (padidindami mažosios bendrijos sąnaudas) bei išvengti prievolės grąžinti jiems tenkančią mažosios bendrijos pelno dalį, viršijančią iš mažosios bendrijos gautas išmokas, sudarydavo su mažąją bendrija civilines (paslaugų) sutartis. Toks teisinis reguliavimas tikimasi panaikins galimybę mažosios bendrijos nariams dirbtinai sumažinti mažosios bendrijos mokėtiną pelno mokestį, užtikrins mažųjų bendrijų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sustiprins mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens teisinės formos, patikimumą.

5. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 4 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymas (priimtas 2015-05-21, įsigaliojo 2015-11-01). Galiojusiame įstatyme buvo nustatytos sąlygos laivo agentavimo funkcijas vykdyti tik juridiniams asmenims. Priėmus įstatymą nustatoma, kad laivo agentavimo funkcijas galės vykdyti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus.

6. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8², 10, 21¹, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymas (priimtas 2015-06-09, įsigaliojo 2016-01-01). Įstatymu siekiama užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningai mokesčius mokantys ir tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai. Įvertinus praktikoje perkančiosioms organizacijoms kylančias problemas dėl nepakankamos blogai sutartis vykdančių tiekėjų atsakomybės, įstatymas nustato teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu per pastaruosius trejus metus buvo nutraukta pirkimo sutartis dėl to, kad tiekėjas neįvykdė pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas arba buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

Be to, priimtu įstatymu sudaroma galimybė Centrinės viešųjų pirkimų informacinėse sistemose skelbti informaciją ne tik apie viešuosius pirkimus, bet ir apie kitus pirkimus, kai skelbti tokią informaciją įpareigoja įstatymai arba šiuo Įstatymu įgaliotų institucijų priimti teisės aktai. Dabar šioje sistemoje galės būti skelbiama informacija apie pirkimus, kuriems taikomos išimtys, pvz., energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimus.

Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su problemomis, kai dėl kelių eurų ar centų tiekėjo įsiskolinimo jo pateiktas pasiūlymas turi būti atmestas. Pažymėtina, kad dažnai tiekėjai apie tokius įsiskolinimus net nežino, o sužino tik tada, kai atitinkama institucija pradeda skolos išieškojimo procedūrą (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba skolos išieškojimo procedūrą pradeda, kai tiekėjo įsiskolinimas siekia 100 Lt). Atsižvelgiant į tai įstatyme įtvirtinta, kad tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įmokų mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų.

Praktikoje taip pat, susiduriama su problema (ypač įsisavinant Europos Sąjungos paramą), kai tiekėjai pirkimo sutarties vykdymo metu bankrutuoja. Pasitaiko atvejų, kad asmenys, sąmoningai nulėmę įmonės bankrotą, įkuria naujų įmonių, kurios toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Siekiant išvengti tokių situacijų, įstatyme nustatoma pareiga perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, jei tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą.

7. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo NR. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas (priimtas 2015-05-19, įsigaliojo 2015-11-01). Priimtu Įstatymu patikslinta kelionių pardavimo agento sąvoka, į ją papildomai įtraukus reikalavimus ūkio subjektams, kurie nuotolinės prekybos būdu (pvz., grupinių apsipirkimų interneto svetainėse) turistams parduoda organizuotas turistines keliones ar atskiras turizmo paslaugas. Siekiant užtikrinti tinkamą turisto teisių apsaugą kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, Įstatyme įtvirtinta pareiga kelionių organizatoriui privalomai į standartinių turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas įtraukti punktą, nurodantį subjekto, perimsiančio pareigą grąžinti turistą į pradinę jo išvykimo vietą, rekvizitus ir kontaktinius duomenis. Įstatymu išplėstas nepriekaištingos reputacijos reikalavimų turinys, papildomai nurodant, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jam per pastaruosius penkerius metus buvo iškelta bankroto byla, jis tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu.

Turizmo pakeitimo įstatyme nustatytos griežtesnės prievolių užtikrinimo sąlygos, terminai ir prievolių užtikrinimo sumos. Įtvirtinta pareiga kelionių organizatoriams užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų pakankama ir prireikus ją padidinti. Įstatyme tiksliau apibrėžtos turizmo valdyme dalyvaujančių valstybės valdymo institucijų funkcijos, įtvirtinti kiti papildomi saugikliai, kurie padės geriau apginti turistų interesus ir užtikrinti kokybišką kelionių organizavimą.

8. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, 34¹ straipsnių ir III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymas (priimtas 2015-06-23, įsigaliojo 2015-11-01). Įstatymu pakeistos nuostatos dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, didmeninės prekybos alkoholio produktais bei alkoholio produktų gamybos licencijų ir leidimų įsigyti denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio išdavimo tvarkos. Jame išdėstyti reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas, taip pat išvardinti atvejai, kada leidimai ir licencijos neišduodami.

Siekiant suvienodinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarkas skirtingose savivaldybėse, eliminuojant ūkio subjektams galimai nustatomus papildomus, nevienodus reikalavimus licencijoms gauti, Įstatymu atsisakyta pareigos savivaldybės tarybai tvirtinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad per mokesčių sistemą yra finansuojamos priemonės, skirtos kovai su prekybos alkoholiniais gėrimais neigiamais padariniais, tarp naujų Įstatymo nuostatų įtvirtinta nuostata, jog asmuo, nemokėdamas ar vengdamas mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ar fondus, neturėtų užsiimti alkoholio verslu. Ši nuostata netaikoma vienkartines licencijas siekiantiems gauti licencijos prašytojams, kadangi vienkartinės licencijos išduodamos jau turintiems atitinkamas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas, taigi, šie subjektai jau buvo patikrinti. Taip pat tarp naujų Įstatymo nuostatų yra reikalavimas, kad licencijų prašytojams nebūtų buvęs panaikintas licencijos galiojimas Įstatyme nustatytais atvejais (kontrabanda, falsifikuotų alkoholio produktų laikymas, alkoholinių gėrimų be banderolių laikymas, gabenimas, pardavimas).

Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, sustabdę ar nutraukę mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą ne visada apie tai informuoja licencijas išdavusias savivaldybes ir taip yra dirbtinai padidinamas galiojančių licencijų skaičius, Įstatyme nustatyta pareiga įmonei ar Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui, kuris sustabdo ar nutraukia mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar nutraukimo.

9. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. (priimtas 2015-11-17, įsigaliojo 2016-01-01, Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigaliojo 2015-11-26). Priimtu įstatymu siekiama sukurti tvarią, ilgalaikę sistemą, kuri subalansuotų naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios gamtinių dujų sistemos, ir poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų. Įstatymo nuostatomis Vyriausybė nustato Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį gamtinių dujų kiekį. Tai bus Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų gamtinių dujų kiekiu pripažįstamas toks gamtinių dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą po to, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas, užtikrinimui palaikyti.

Taip pat įstatymu reglamentuojama, kad Komisija nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, gauta veiklos grąža iš SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų įsigytą gamtinių dujų kiekį, perpardavimo Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį ir kuri įsigyta vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos.

Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Jeigu, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikydamasis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija.

Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.

Įstatymas įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės reguliuojamas kainas vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertina šiuo įstatymu nustatomo teisinio reguliavimo poveikį ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui šio poveikio vertinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Taip pat Vyriausybė užtikrina paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kurio pasiūlė Vyriausybei išnagrinėti galimybę peržiūrėti/persiderėti dujų tiekimo sutarties tarp UAB LITGAS ir Norvegijos „Statoil“ nuostatas.

10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-1962. ( priimtas 2015-10-15, įsigaliojo 2016-01-01). Įstatymas parengtas įvertinus Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas. Įmonių vadovai ir savininkai ir šiuo metu turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nenurodomas terminas, per kurį tai turi būti padaryta. Priimtu įstatymu aiškiai nustatoma, per kokį terminą įmonės vadovas ir savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius aiškius terminus, bankroto bylos bus keliamos laiku ir nesukels tiek neigiamų padarinių kreditoriams, kiek sukeliama šiuo metu, nesant teisinio aiškumo ir delsiant priimti sprendimus dėl bankroto bylų inicijavimo. Be to, aiškus terminas bankroto bylų inicijavimui įmonei tapus nemokiai, norinčius veiklą tęsti nemokius skolininkus skatins greičiau tartis su kreditoriais dėl nemokios įmonės galimybių tęsti veiklą.

Įstatyme taip pat nustatoma, kad teismas galės savo iniciatyva arba pagal administratoriaus ar kreditorių motyvuotą prašymą apriboti asmeniui eiti vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas. Tokia nuostata užtikrins realų atsakomybės taikymą ir skatins įmonių vadovus tinkamai vykdyti jiems numatytas pareigas, skatins efektyvesnį bankroto bylų nagrinėjimą.

Be to, Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad iš varžytynių turėtų būti parduodamas ne tik nekilnojamasis ar įkeistas turtas, bet ir didelės vertės turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Siūlomais pakeitimais sprendžiama Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje nurodyta problema, jog dabartinė turto pardavimo tvarka leidžia išvengti turto pardavimo iš varžytynių, nustatant neįprastai didelę pradinę pardavimo kainą ar sujungiant savarankiškus turto vienetus į vieną parduodamą objektą, kad varžytynės neįvyktų, o turtą vėliau parduodant neviešai ir be varžytynių. Siūlomos nuostatos šalina šias spragas ir leidžia užtikrinti skaidrų įmonės turto pardavimą, mažina piktnaudžiavimo galimybę, skatina efektyvesnį turto pardavimą.

Įstatymu taip pat nustatomos bankroto administravimo išlaidų sumos, taip pat jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka: administratoriaus atlyginimo dydis siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir negalės priklausyti nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. negalėtų būti nustatomas mėnesinis atlyginimas administratoriui.

11. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 3, 11 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (priimtas 2015-12-01, įsigaliojo 2016-03-01).Įstatymu nustatoma, kad žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką gali būti tenkinami iki 40 procentų iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų, ir jie tenkinami pirmąją eile. Tokiu būdu sudarytos galimybės, vykdant fizinių asmenų bankroto procesus, skirti lėšų žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymas (priimtas 2015-12-17, įsigalioja 2016-05-01). Nauja įstatymo redakcija parengta įgyvendinant Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Poveikio priemonių taikymo koncepcija) nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2014 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėsenos pažymoje Nr. 7D-1 (toliau – stebėsenos pažyma) pateiktus pasiūlymus ir į suinteresuotų institucijų siūlymus. Įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.

Nauja įstatymo redakcija siūlomi šie esminiai pakeitimai: įstatymo 3 straipsnyje išdėstytas baigtinis didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamų atlikti ūkinės veiklos praktikai prieštaraujančių veiksmų sąrašas papildomas numatant, kad didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms yra draudžiama reikalauti iš tiekėjų sieti didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonei teikiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims. Įstatymo 3 straipsnyje atskira 2 dalimi įtvirtinama nuostata, jog didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama sutartyje nustačius tiekėjui fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį bei įtvirtinama atsakomybė už tokios nuostatos pažeidimą. Įstatymu Konkurencijos taryba yra įpareigojama atlikti šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną, taip pat neplaninius mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų sudarytų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka, bei pažymą apie tai kas dvejus pateikti Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai. Įstatymui Konkurencijos tarybai suteikiama teisė, esant tiekėjo motyvuotam prašymui, tyrimą dėl didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės atlikti anonimiškai. Pažymėtina, kad įstatymas numato Konkurencijos tarybai teisę, atliekant jai pavestas funkcijas (tarp jų ir įstatymo stebėsenos), duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Tokiu būdu tikimasi bus sudarytos sąlygos Konkurencijos tarybai iš tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių gauti laiku ir reikalaujamos apimties informaciją, reikalingą stebėsenos funkcijai atlikti. Įstatymu Konkurencijos taryba taip pat įpareigojama per nustatytą terminą informuoti asmenis, įtariamus pažeidus įstatymą, apie pažeidimo tyrimo pradėjimą, nustatoma įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procese dalyvaujantiems asmenims teisė susipažinti su tyrimo išvadomis ir pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo (nustatomas minimalus 14 dienų terminas, per kurį proceso dalyviai turi teisę pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo). Taip pat nustatomas terminas pranešti proceso šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įtvirtinama nuostata, kad bylos nagrinėjamos viešai (išskyrus tam tikrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar ūkio subjekto komercinę paslaptį), proceso šalims suteikiama teisė siūlyti savo liudytojus, taip pat proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikiama teisė apklausti liudytojus, be to, nustatoma sankcijų skyrimo už įstatymo pažeidimus senatis.

Siekiant užtikrinti Konkurencijos tarybos nutarimų dėl baudos skyrimo vykdymą, įstatyme įtvirtinama nuostata dėl šių nutarimų vykdymo, nustatant, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatyme įtvirtintas išsamus poveikio priemonių taikymo proceso reglamentavimas ūkio subjektams tikimasi suteiks daugiau aiškumo, jiems būtų lengviau pasinaudoti savo teisėmis, pats poveikio priemonių taikymo procesas taps konkretesnis ir aiškesnis, taip pat bus sudarytos sąlygos operatyviau nagrinėti pažeidimus.

13. Seimo nutarimas Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“( priimtas 2012-12-22,įsigaliojo nuo priėmimo). Nutarimu sudaromos sąlygos valdžios ir privataus subjektų partnerystei, vykdant nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją. Nustatoma, kad vykdydama šį projektą, valstybė gali prisiimti ne didesnius kaip 169 300 tūkst. (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, turtinius įsipareigojimus.

Be to, nustatoma, kad parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prieš skelbiant pirkimą pristato Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams parengtus pirkimo dokumentus.

14. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas 2015-12-22, Įstatymas, su išimtimis, įsigaliojo 2016-01-01. Įstatymo taikymo išimtys netenka galios 2016-03-31. Pilna apimtimi įstatymas įsigalioja 2016-04-01).Įstatymu sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningiems bankrutavusiems fiziniams asmenims anksčiau panaikinti iki bankroto susidariusias skolas ir atkurti jų mokumą.

Įstatymu tikslinamos nuostatos, susijusios su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais, nustatoma, kad bankroto plano įgyvendinimo trukmė būtų 3 metai. Nustačius aiškią plano įgyvendinimo trukmės ribą (vietoj šiuo metu nustatytos galimos iki 5 metų), fizinio asmens bankroto procedūros taptų veiksmingesnės, nes sumažėtų teisminių ginčų dėl plano įgyvendinimo trukmės, sudarytų sąlygas greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir tokiam asmeniui anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai šalyje. Taip pat įstatymu įtvirtintos aiškesnės nuostatos dėl fizinio asmens neparduodamo turto: sudaroma galimybė fizinio asmens bankroto metu, fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui susitariant, jeigu toks susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, neparduoti ir įkeisto turto, kuris būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti ar reikalingas individualiai veiklai vykdyti. Tam tikrais atvejais įkeistą turtą parduoti fizinio asmens bankroto proceso metu kreditorių atžvilgiu būtų mažiau naudinga, nei jį išsaugoti, pvz. įkeisto turto kainos nuvertėjimo atvejais. Sudaryta galimybė bankrutuojančiam asmeniui išsaugoti tam tikrą įkeistą turtą leidžia išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, o taip pat užtikrina geresnes sąlygas asmeniui vykdyti individualią veiklą, nes gaunamos lėšos būtų skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti.

Dar viena svarbi įstatymo nuostata – tai sudaroma galimybė fiziniams asmenims prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas ir su kreditorių interesais, nes būtų sudaryta didesnė tikimybė patenkinti jų reikalavimus iš fizinio asmens vykdomos individualios veiklos gaunamų pajamų.

Taip pat įstatyme nustatyta, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui būtų balsuojama grupėse. Siūloma nustatyti dvi kreditorių grupes . Vieną grupę sudarytų įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui būtų laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritartų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarytų daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Siekiant optimizuoti fizinio asmens bankroto procedūrų administravimo išlaidas, nustatoma, kad varžytynėse būtų parduodamas ne visas įkeistas turtas o tik tas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytynėms.

15. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 40 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2160 (priimtas 2015-12-10, įsigaliojo 2016-01-01). Įstatymu įtvirtinama nuostata, jog 40 straipsnio reikalavimus bei Europos standartizacijos komitete patvirtintus standartus EN 14214 ir CEN/TS 15293 atitinkantiems biodegalų ir degalų mišiniams, yra taikomas Akcizų įstatymo 35-39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilomės priemaišų dalį (procentais) biodegalų ir degalų mišinyje. Visiems kitiems produktams, savo sudėtyje turintiems biologinės kilmės medžiagų, tačiau neatitinkantiems Europos standartizacijos komiteto patvirtintų standartų EN 14214 ir CEN/TS 15293, akcizų lengvata įstatymu yra panaikinama. Tokiu reguliavimu, tikimasi, bus sutaupytos šalies biudžeto lėšos bei užtikrinta, kad biodegalų vartojimą skatinančios priemonės būtų efektyvios ir proporcingos siekiamiems tikslams.

IV. Parlamentinės kontrolės klausimai

Komitetas, vykdydamas ūkio valdymo ir kontrolės institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, 2015 m. nagrinėjo šiuos svarbius parlamentinės kontrolės klausimus:

1. Dėl VšĮ „Versli Lietuva“ perspektyvų ir numatomų strateginių veiklos krypčių. Ekonomikos komiteto 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje išklausyta VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus informacija apie agentūros pastarojo laikotarpio veiklos rodiklius verslumo skatinimo, eksporto plėtros srityse, svarbiausius vykdomus projektus bei strategines veiklos kryptis.

2. Dėl VšĮ „Investuok Lietuvoje“ perspektyvų ir numatomų strateginių veiklos krypčių.

Ekonomikos komiteto 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje VšĮ „Investuok Lietuvoje“generalinis direktorius Mantas Katinas posėdyje pristatė savo vadovaujamos įstaigos veiklą, tikslus, vykdomus prioritetinius projektus, siekianti didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei investicinį patrauklumą.

3. Valstybinio audito ataskaita „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“. Ekonomikos komitetas 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje apsvarstė Valstybinio audito ataskaitą „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ ir 2015 m. gegužės 6 d. posėdyje priėmė sprendimą.

Komitetas nutarė:

1. Pritarti valstybinio audito ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms.

2. Konstatuoti, kad dalis valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų (toliau – rekomendacijos) yra įgyvendintos, dalis įgyvendinama ar bus įgyvendintos iki 2016 metų pabaigos.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pagal kompetenciją:

3.1 įgyvendinant rekomendacijas ypatingą dėmesį skirti tyčiniams bankrotams:

3.1.1 tyčinių bankrotų prevencijai;

3.1.2 asmenų, kaltų dėl tyčinio bankroto, atsakomybei (įskaitant baudžiamąją atsakomybę) nustatyti ir taikyti;

3.1.3 tyčinių bankrotų procesams efektyvinti ir terminams optimizuoti.

3.2 didinti bankrutuojančių įmonių turto pardavimo iš varžytinių skaidrumą ir viešumą – kuo plačiau taikyti tik elektroninį aukcioną (su retomis išimtimis);

3.3 nustatyti realiai taikomą atsakomybę asmenims, nevykdantiems pareigos teikti finansinės atskaitomybės ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

3.4 esant poreikiui teikti konkrečius pasiūlymus Ekonomikos komitetui dėl teisės aktų tobulinimo;

3.5 stiprinti administracinius gebėjimus valdant ir kontroliuojant įmonių bankroto procesus.

4. Ūkio ministerijai teikti informaciją Ekonomikos komitetui apie audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir komiteto sprendime pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą.

5. Pažymėti, kad teisės aktuose nėra nustatytos audituotų subjektų vadovų atsakomybės už valstybinio audito dokumentuose nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimo, nurodymų, teikimų ir siūlymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

4. Valstybinio audito ataskaita „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“.

Ekonomikos komiteto 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėjo klausimą „Valstybinio audito ataskaita „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“ ir 2015 m. gegužės 6 d. posėdyje priėmė sprendimą. Komitetas pritarė Valstybinio audito ataskaitos „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“ išvadoms ir rekomendacijoms ir paprašė Energetikos, Aplinkos ministerijų apie tolimesnes rekomendacijų įgyvendinimo priemones informuoti Ekonomikos komitetą.

5. Valstybinio audito ataskaita „Valstybinio audito ataskaitoje „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ pateiktos rekomendacijos įgyvendinimas“ Ekonomikos komitetas 2015 m. gegužės 6 d. apsvarstė Valstybinio audito ataskaitą ir 2015 m. gegužės 13 d. posėdyje priėmė sprendimą.

Komitetas nutarė:

1. Pritarti valstybinio audito ataskaitoje pateiktoms išvadoms ir rekomendacijoms.

2. Konstatuoti, kad valstybinio audito ataskaitoje pateiktose rekomendacijose pažymėta, kad elektros energetikos įmones aptarnaujančių įmonių veiklos valstybinė priežiūra ir kontrolė šiuo metu galiojančiais teisės aktais nereglamentuota ir nepatenka į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ar kitos kontroliuojančios institucijos kompetenciją.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai pagal kompetenciją:

3.1. įgyvendinant ataskaitoje numatytas rekomendacijas ypatingą dėmesį skirti teisės aktų tobulinimui, išsamiai ir sistemiškai įvertinant elektros energetikos įmones aptarnaujančių įmonių sąnaudų, pajamų, sutartinių įsipareigojimų ir kainodaros vertinimo, priežiūros ir privalomos kontrolės užtikrinimą bei parengti reikiamus teisės aktus;

3.2. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projektą, nustatant jame kompetenciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vykdyti aptarnavimo bloko įmonių darbų, prekių ir paslaugų kainodaros valstybinį reguliavimą;

3.3. skubiai pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

6. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 metų veiklos ataskaita.

2015 m. birželio 20 d. Ekonomikos komiteto posėdyje parlamentinės kontrolės tvarka išklausyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Ingos Žilienės informacija apie Komisijos 2014 m. veiklos rezultatus, energetikos, gamtinių dujų, elektros, šilumos bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorių rodiklius, jų dinamiką, esamą reguliacinę aplinką ir pagrindinius jos pokyčius per praėjusius metus bei Komisijos veiklos 2015 m. prioritetus. Po svarstymo Ekonomikos komitetas pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 metų veiklos ataskaitai. Komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pagal kompetenciją įvertinti elektros energetikos įmones aptarnaujančių įmonių sąnaudų, pajamų, sutartinių įsipareigojimų ir kainodaros vertinimo, priežiūros ir privalomos kontrolės užtikrinimą ir parengti teisės aktus, nustatant juose kompetenciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vykdyti aptarnavimo bloko įmonių darbų, prekių ir paslaugų kainodaros valstybinį reguliavimą.

7. Konkurencijos tarybos 2014 m. veiklos ataskaita. Ekonomikos komitetas 2015 m. spalio 21 d. posėdyje apsvarstė ir 2015 m. lapkričio 4 d posėdyje bendru sutarimu pritarė Konkurencijos tarybos 2014 metų veiklos ataskaitai.

8. Valstybinio audito ataskaita „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“. 2015 m. gruodžio 2 d. Ekonomikos komitetas posėdyje svarstė ir bendru sutarimu pritarė Valstybinio audito ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms. Taip pat komitetas nusprendė prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pagal kompetenciją teikti informaciją Ekonomikos komitetui apie Valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, nurodant priimtus ar numatomus priimti sprendimus bei jų priėmimo datas.

9. VATESI 2014 m. veiklos ataskaita „Branduolinės energetikos sauga Lietuvoje“. 2015 m. spalio 21 d. komiteto posėdyje VATESI viršininkas M. Demčenko pristatė Inspekcijos ataskaitą. 2015 m. lapkričio 4 d. komiteto posėdyje bendru sutarimu VATESI 2014 m. veiklos ataskaitai pritarta.

10. Dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kreipimosi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“. 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusiame bendrame Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sprendimas nebuvo priimtas. 2015 m. spalio 22 d. įvykusio papildomo pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog atsakymą pareiškėjams pateiks Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. spalio 26 d. parengė ir išsiuntė išaiškinimą-komentarą Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai dėl komandiruočių kompensacijų (dienpinigių) priskyrimo gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms.

V. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai

Europos reikalų komiteto pavedimu Ekonomikos komitetas 2015 m. analizavo, svarstė Europos Sąjungos pasiūlymus, teikė jiems savo išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pozicijų. Buvo apsvarstyta:

1. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr.1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013. Nr. COM/2015/10 Nr. ES-15-02.
2. 2015 m. Bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 1 projektas pridedamas prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr.1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013. Nr. COM/2015/11 Nr.ES-15-05.
3. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui ir Euro grupei "2015 m. Europos semestras. Ekonomikos augimo problemų vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas, nuodugnių apžvalgų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 rezultatai" Nr. COM2015/85 Nr. ES-15-07.
4. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui "Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija" Nr.COM/2015/80 Nr. ES-15-08.
5. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai "Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m." Nr. COM/2015/81 Nr. ES-15-09.
6. Energetikos sąjungos paketas: Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai "Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas" Nr. COM/2015/82 Nr. ES-15-14.
7. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai "Europos dujų sistemos atsparumas trumpuoju laikotarpiu. Pasirengimas galimam tiekimo iš Rytų sutrikimui 2014-2014 m. rudenį ir žiemą" Nr. COM/2014/654/2 Nr. ES-15-06.
8. Tarybos Rekomendacija dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos, Nr. COM/2015/26 Nr. ES-15-26.
9. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai "Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas" Nr. COM/2015/216 Nr. ES-15-24.
10. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Geresnis reglamentavimas-geresni rezultatai. ES darbotvarkė" Nr. COM/2015/215 Nr. ES-15-25.
11. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento Ir Tarybos Reglamento, kuriuo nustatomi energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pagrindai ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES Nr. COM/2015/341 Nr. ES-15-31.
12. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymas ir dabartinė prieglobsčio krizė“ Nr. COM/2015/454 Nr. ES-15-36.
13. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ Nr. COM/2015/497 Nr. ES-15-47.
14. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos centriniam bankui „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ Nr. COM/2015/600 Nr. ES-15-48.
15. Europos Komisijos 2016 m. Darbo programa Nr. ES-15-51.
16. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui,Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms" Nr. COM/2015/550 Nr. ES-15-52.
17. Pasiūlymas dėl Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pateikto pasiūlymo „žaliosios kortelės“ įmonių socialinės atsakomybės klausimu.
18. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/92/EB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą Nr. COM/2015/496 Nr. ES-15-53.
19. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui” 2015 m. energetikos sąjungos būklė” Nr. COM(2015) 572 Nr. ES-15-56.

VI. Tarptautiniai ryšiai

1. 2015 m. kovo 12–15 d. Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir komiteto narė Birutė Vėsaitė Vienoje (Austrijos Respublika) dalyvavo tarpparlamentiniame posėdyje atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo klausimais.

2. 2015 m. balandžio 19–20 d. Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kartu su Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku Mindaugu Basčiu Rygoje (Latvijos Respublika) dalyvavo Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų ekonomikos ir skaitmeninių reikalų komitetų pirmininkų susitikime.

3. 2015 m. gegužės 21–22 d. Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Miunchene (Vokietijos Federacinė Respublika) dalyvavo 14-ajame Miuncheno ekonomikos forume.

4. 2015 m. birželio 16–17 d. Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Paryžiuje (Prancūzijos Respublika) dalyvavo tarpparlamentiniame posėdyje Europos Sąjungos prekybos politikos ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties klausimais.

5. 2015 m. rugsėjo 30 – spalio 1 d. Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dalyvavo Paryžiuje (Prancūzijos Respublika) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pasaulio parlamentarų tinklo susitikime.

6. 2015 m. spalio 16 d. Seimo Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų nariai susitiko su Europos Komisijos nare, atsakinga už transporto politiką Violeta Bulc. Susitikimo tikslas – aptarti svarbius Lietuvai transporto politikos Europos Sąjungoje klausimus, išskiriant projekto ,,Rail Baltica“ įgyvendinimo eigą.

Komitetų nariai taip pat atkreipė Europos Komisijos narės dėmesį į problemas, kylančias Lietuvos transporto sektoriuje dėl minimalaus valandinio užmokesčio taikymo Vokietijoje, nenuoseklaus Europos Sąjungos teisės aktų normų perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę Belgijoje ir Prancūzijoje kassavaitinio poilsio laiko nesilaikymo bei specialių leidimų krovinių gabenimams į/iš trečiųjų šalių reikalaujamų Italijoje.

Susitikimo metu buvo pristatytos Europos Komisijos naujos iniciatyvos dėl Kelių transporto ir Aviacijos paketų, tarptautinio aviacijos saugumo reikalavimų peržiūrėjimo, transporto sektoriaus finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) fondo, skaitmeninimo, saugumo keliuose ir kiti klausimai.

Komiteto pirmininkas                                                                                                          Remigijus Žemaitaitis