2016 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai
Seime pradėtas Europos Komisijos pasiūlymų, kuriais siekiama reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, svarstymas.
2016 m. spalio 12 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje pristatytos Lietuvos Respublikos pozicijos vidaus reikalų ministrui vykstant į Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą. Tarybos posėdyje, vykstančiame š. m. spalio 13–14 d., inter alia vyksta pirmieji politiniai debatai dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos pasiūlymų. Komitetas svarstė numatomų debatų apimtį ir turinį bei pateikė pasiūlymus ir papildymus, patikslinančius Lietuvos Respublikos pozicijas.
Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį, spalio 14 d., remdamasis Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų išvadomis, nagrinėjo vieną teisėkūros paketo dokumentų – pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014 (Nr. COM/2016/468). Posėdyje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, minėtų specializuotų komitetų atstovai. Komiteto nariai, apvarstę pasiūlymo atitiktį subsidiarumo principui, priėmė sprendimą, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui, tačiau nusprendė parengti nuomonę dėl šio pasiūlymo, kurioje būtų nuosekliai išdėstyta Seimo pozicija dėl pateikto pasiūlymo.
Europos Komisijos pasiūlymų svarstymas bus tęsiamas ir kitą trečiadienį, spalio 19 d., Seimo Europos reikalų komitete vidaus reikalų ministrui pristatant ataskaitą po Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio.
Š. m. balandžio 6 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriuo pradėtas bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos procesas. 2016 m. gegužės 4 d. ir liepos 13 d. nacionaliniams parlamentams pateikti 7 teisėkūros pasiūlymai. Šie pasiūlymai yra neatsiejama bendros Europos prieglobsčio sistemos visapusiškos reformos dalis ir yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Pasiūlymais siekiama sudaryti tvirtą, nuoseklią ir integruotą Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą bendromis, suderintomis taisyklėmis, kurios būtų veiksmingos ir užtikrintų reikiamą apsaugą bei visiškai atitiktų 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso.
Bendra Europos prieglobsčio sistema grindžiama taisyklėmis, pagal kurias nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašytojus ir už prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų duomenų bazę, taip pat bendrais prieglobsčio procedūrų, priėmimo sąlygų, pripažinimo ir tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugos standartais. Nors padaryta nemaža pažanga plėtojant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, valstybių narių taikomų procedūrų tipai, užtikrinamos prašytojų priėmimo sąlygos, pripažinimo rodikliai ir tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamos apsaugos pobūdis vis dar gerokai skiriasi. Šie skirtumai, be kita ko, skatina antrinį judėjimą ir palankiausios prieglobsčiui valstybės paiešką, sukuria traukos veiksnius ir galiausiai lemia tai, kad valstybėms narėms tenka nevienoda atsakomybė už apsaugos suteikimą tiems, kuriems jos reikia.
Parengė
Europos reikalų komiteto biuro patarėja
Vilma Trukšnienė, el. p. [email protected], tel. (8 5) 239 6864, mob. tel. 8 612 02387
