2013 m. lapkričio 5 d. pranešimas VIR
Š.m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo
plėtros komitete vyko diskusija su Lietuvos Respublikos Seimo kaimo reikalų
komiteto pirmininku Sauliumi Bucevičiumi.
Unikali galimybė pristatyti Lietuvai aktualius klausimus
Europos Parlamente, kuris kartu su Europos Sąjungos (ES) Taryba formuoja bendrą
žemės ūkio politiką buvo pasiūlyta po liepos mėnesį Lietuvoje vykusio
nacionalinių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikimo. Europos
Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siekdamas glaudesnio dialogo
su nacionaliniais parlamentais pakvietė Lietuvos atstovą pradėti šią naują
iniciatyvą.
Savo kalboje S. Bucevičius dėkojo Europos Parlamento
komitetui už Lietuvai palankias bendros žemės ūkio politikos reformos
nuostatas, tačiau pabrėžė svarbiausią neįgyvendintą tikslą – vienodas
konkurencijos sąlygas visiems ES žemdirbiams.
„.Jaučiame lyg Lietuvai būtų nustatytas dar vienas
pereinamas laikotarpis ir sunku rasti atsakymą į mūsų ūkininkų klausimą, kodėl
bent jau panašaus tiesioginių išmokų lygio turime laukti šešis ar septynis
metus?“, – klausė S. Bucevičius, kalbėdamas apie 196 eur/ha,
kurių Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis tik 2019 m. Komiteto pirmininkas priminė
2016 m. numatomą ES biudžeto peržiūrą ir išreiškė viltį, kad išmokos Lietuvos
žemdirbiams galėtų didėti jau tada.
S. Bucevičius atkreipė dėmesį ir į Lietuvai ypač reikšmingą
pieno sektorių, kuris pasižymi didele priklausomybe nuo eksporto sąlygų ir ypač
sunkiai nuspėjamos Rusijos rinkos. Išreiškė nuomonę, jog 2015 m. pasibaigsianti
pieno gamybos kvotų sistema gali sąlygoti žalio pieno pasiūlos augimą ir
supirkimo kainų kritimą.
„Manau, kad turi būti ieškoma ir imamasi papildomų priemonių
ES lygiu, kad daug pieno ūkių, ypač smulkių ūkių, neparastų savo vienintelio
pajamų šaltinio“, – Europos parlamentarams akcentavo Lietuvos Kaimo reikalų
komiteto pirmininkas. Kalbėdamas smulkių ūkių tema, S. Bucevičius pastebėjo,
kad būtent šie ūkiai užtikrina tikrąją kaimo plėtrą bei jo gyvybingumą.
Pasisakymas sulaukė aktyvių posėdžio dalyvių komentarų ir
klausimų apie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus realijas, susidomėjimo komiteto
pirmininko nuomone dėl bendradarbiavimo su Rusija, smulkiųjų ūkių apibrėžimo,
Lietuvos sprendimų dėl lėšų pervedimo tarp paramos ramsčių.
Vokietijoje išrinktas parlamentaras narys Pėteris Jaras (Peter Jahr) pripažino iškeltų problemų aktualumą ir pažymėjo, kad
spręsti tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą svarbu tiek peržiūrint
biudžetą, tiek ateinančioje finansinėje perspektyvoje. Šiai nuomonei pritarė ir
komiteto vicepirmininkas Janušas Voicechovskis (Janusz Wojciechowski),
pažymėdamas, kad nors situacija Baltijos šalims ir pagerėjo, tačiau
diskriminacijos apraiškų išliko.
Airijoje išrinkta komiteto narė Meired
Makgines (Mairead McGuinness) domėjosi kaip didesnės tiesioginės išmokos
paveiks Lietuvos ūkininkus, išreiškė abejonę dėl kvotų sistemos panaikinimo
įtakos pieno supirkimo kainoms.
Prancūzijoje išrinktas parlamentaras Erikas Andrje (Eric Andrieu)
pabrėžė, kad svarbu atskirti pramoninį ir šeimyninį žemės ūkį ir jau pradėti
šnekėti apie ateities reformas, nes situacija nuolat keičiasi – tiek gamyboje,
tiek vartojime, tiek kasdieniniame gyvenime.
Baigdamas diskusiją Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
S. Bucevičius pakartojo tiesioginių išmokų suvienodinimo svarbą ir pabrėžė, kad
visos ES šalys yra vienos šeimos narės ir kiekviena iš jų turi taip ir jaustis.
Kaimo
reikalų komiteto biuro ES patarėja
Gabija
Jurgelytė (tel. (8 5) 239 6951, el. p. gabija.jurgelyte@lrs.lt)
