Pranešimai žiniasklaidai 

EN

NSGK organizuotą nusikalstamumą siūlo užkardyti efektyvesnėmis priemonėmis: veiklos apribojimais, turto areštu ar net turto konfiskavimu


2016 m. vasario 22 d. pranešimas VIR

 

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas kartu su kitais komiteto nariais užregistravo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą (Nr. XIIP-4041-XIIP-4059), parengtą įvairių sričių (mokslo, teisėtvarkos, prokuratūros, teisingumo ir kitų) atstovus ir specialistus jungiančioje darbo grupėje.

Pagrindinė įstatymo projekto idėja – prevencinė, t.y. užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, taip pat efektyviau jį kontroliuoti, apriboti pagrindinius organizuoto nusikalstamumo tikslus: turto siekimą ir galimybes jį legalizuoti. Būtent todėl naujojoje įstatymo redakcijoje siūlomos finansinės organizuotą nusikalstamumą ribojančios priemonės: turto areštas ir turto, kurio įgijimo teisėtumas nepagrindžiamas dokumentais, konfiskavimas.

Įstatymo projektu organizuoto nusikalstamumo grupuočių nariams siūloma ir toliau taikyti oficialų perspėjimą ir teismo įpareigojimus, tačiau šių įpareigojimų sąrašas ženkliai papildytas naujais: nevairuoti transporto priemonės; informuoti apie sandorius, kurių vertė didesnė kaip 40 bazinių socialinių išmokų (1520 eurų); turto areštas; įpareigojimas deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas; laikinas apribojimas ar draudimas verstis atitinkama veikla; intensyvi priežiūra. Galiojančiame įstatyme buvo numatyti tokie teismo įpareigojimai: nepalaikyti ryšio su atitinkamais asmenimis; nekeisti gyvenamosios vietos ir būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku; nesilankyti tam tikrose vietose.

Pasak NSGK pirmininko Artūro Paulausko, ,,įstatymo projektas sumanytas, kad nusikalsti neapsimokėtų, taip pat stabdyti pastebimas organizuotų nusikaltėlių galimybes investuoti kriminalines lėšas ir taip gauti pelną, jį legalizuoti ir dar daugiau uždirbti“.

Pastebima, kad organizuotas nusikalstamumas investuoja lėšas į visas sritis, kur yra galimybė pasipelnyti. Sukčiaujama, terorizuojama, o kartais net ir kėsinamasi į žmonių sveikatą ar gyvybę. Pasitaiko, kad organizuotas nusikalstamumas neretai kriminaliniais būdais išstumia legalaus verslo konkurentus.

Pažymėtina, kad naujos įstatyminės normos būtų išimtinai taikomos tik organizuoto nusikalstamumo grupuočių nariams. ,,Tai nėra įprastas nusikaltėlis, asmuo turės būti pripažintas organizuotos nusikalstamos grupuotės nariu, ar su ja susijusiu asmeniu, įtrauktas į atitinkamus sąrašus, o esant jo nusikalstamos veiklos tokioje grupėje pagrindimui jo atžvilgiu galės būti taikomos atitinkamos užkardymo priemonės. Tai yra konkretūs atvejai, kai, pavyzdžiui, toks asmuo negalės pagrįsti turimo turto teisėtumo, turtas būtų konfiskuojamas teismo sprendimu“, – sako komiteto pirmininkas.

Dar viena siūloma naujovė – atsisakyti asmenį, kuris yra organizuotos nusikalstamos grupuotės narys, persekioti baudžiamąja tvarka. Ši naujovė būtų taikoma, kai asmuo pradeda slaptai bendradarbiauti su teisėsauga, teikia reikšmingą informaciją apie grupuotės įvykdytus nusikaltimus ir taip padeda atskleisti grupuotės struktūrą, jos veiklą, vadovus ir narius, įvykdytus nusikaltimus.

Sumanymas parengti naują įstatymo projektą pagrįstas praktika, nes šiuo metu esamos teisinės priemonės nėra pakankamos, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo bylą dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narių perdavus į teismą, kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso veiksmai jų narių atžvilgiu dėl tų pačių veikų nebegali būti atliekami ir nėra galimybės prevenciškai užtikrinti, kad tokie asmenys toliau nevykdytų nusikalstamos veiklos.

Lietuvoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla yra įvairiapusė – pradedant kriminaliniu reketu ir baigiant tokiais ekonominiais nusikaltimais kaip kontrabanda, nelegali ekonominė veikla, pinigų plovimas, nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui ir kt. Turimais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia virš dvidešimties organizuotų nusikalstamų grupuočių, iš kurių apie 90% koncentruojasi Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Vystydamos savo nusikalstamą veiklą ir plėsdamos geografiją, jos savo interesų realizavimui dažniausiai pasirenka Skandinavijos šalis, Vokietiją, Rusiją, Ispaniją, Latviją, Olandiją.

 

 

NSGK biuro vedėjas

Vitalij Dmitrijev, tel. (8 5) 239 6774

 

 

 



2015 metai
2014 metai


© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ