2016
m. vasario 22 d.
Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas
kartu su kitais komiteto nariais užregistravo Organizuoto nusikalstamumo
užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą (Nr. XIIP-4041-XIIP-4059), parengtą
įvairių sričių (mokslo, teisėtvarkos, prokuratūros, teisingumo ir kitų)
atstovus ir specialistus jungiančioje darbo grupėje.
Pagrindinė
įstatymo projekto idėja – prevencinė, t.y. užkirsti kelią organizuotam
nusikalstamumui, taip pat efektyviau jį kontroliuoti, apriboti pagrindinius
organizuoto nusikalstamumo tikslus: turto siekimą ir galimybes jį legalizuoti.
Būtent todėl naujojoje įstatymo redakcijoje siūlomos finansinės organizuotą
nusikalstamumą ribojančios priemonės: turto areštas ir turto, kurio įgijimo
teisėtumas nepagrindžiamas dokumentais, konfiskavimas.
Įstatymo
projektu organizuoto nusikalstamumo grupuočių nariams siūloma ir toliau taikyti
oficialų perspėjimą ir teismo įpareigojimus, tačiau šių įpareigojimų sąrašas
ženkliai papildytas naujais: nevairuoti transporto priemonės; informuoti apie
sandorius, kurių vertė didesnė kaip 40 bazinių socialinių išmokų (1520 eurų);
turto areštas; įpareigojimas deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas; laikinas
apribojimas ar draudimas verstis atitinkama veikla; intensyvi priežiūra. Galiojančiame
įstatyme buvo numatyti tokie teismo įpareigojimai: nepalaikyti ryšio su
atitinkamais asmenimis; nekeisti gyvenamosios vietos ir būti gyvenamojoje
vietoje nustatytu laiku; nesilankyti tam tikrose vietose.
Pasak
NSGK pirmininko Artūro Paulausko, ,,įstatymo projektas sumanytas, kad
nusikalsti neapsimokėtų, taip pat stabdyti pastebimas organizuotų nusikaltėlių
galimybes investuoti kriminalines lėšas ir taip gauti pelną, jį legalizuoti ir
dar daugiau uždirbti“.
Pastebima,
kad organizuotas nusikalstamumas investuoja lėšas į visas sritis, kur yra
galimybė pasipelnyti. Sukčiaujama, terorizuojama, o kartais net ir kėsinamasi į
žmonių sveikatą ar gyvybę. Pasitaiko, kad organizuotas nusikalstamumas neretai
kriminaliniais būdais išstumia legalaus verslo konkurentus.
Pažymėtina,
kad naujos įstatyminės normos būtų išimtinai taikomos tik organizuoto
nusikalstamumo grupuočių nariams. ,,Tai nėra įprastas nusikaltėlis, asmuo turės
būti pripažintas organizuotos nusikalstamos grupuotės nariu, ar su ja susijusiu
asmeniu, įtrauktas į atitinkamus sąrašus, o esant jo nusikalstamos veiklos
tokioje grupėje pagrindimui jo atžvilgiu galės būti taikomos atitinkamos
užkardymo priemonės. Tai yra konkretūs atvejai, kai, pavyzdžiui, toks asmuo
negalės pagrįsti turimo turto teisėtumo, turtas būtų konfiskuojamas teismo
sprendimu“, – sako komiteto pirmininkas.
Dar
viena siūloma naujovė – atsisakyti asmenį, kuris yra organizuotos nusikalstamos
grupuotės narys, persekioti baudžiamąja tvarka. Ši naujovė būtų taikoma, kai
asmuo pradeda slaptai bendradarbiauti su teisėsauga, teikia reikšmingą
informaciją apie grupuotės įvykdytus nusikaltimus ir taip padeda atskleisti
grupuotės struktūrą, jos veiklą, vadovus ir narius, įvykdytus nusikaltimus.
Sumanymas
parengti naują įstatymo projektą pagrįstas praktika, nes šiuo metu esamos
teisinės priemonės nėra pakankamos, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo bylą dėl
organizuotos nusikalstamos grupuotės narių perdavus į teismą, kriminalinės
žvalgybos ir baudžiamojo proceso veiksmai jų narių atžvilgiu dėl tų pačių veikų
nebegali būti atliekami ir nėra galimybės prevenciškai užtikrinti, kad tokie
asmenys toliau nevykdytų nusikalstamos veiklos.
Lietuvoje
veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla yra įvairiapusė –
pradedant kriminaliniu reketu ir baigiant tokiais ekonominiais nusikaltimais
kaip kontrabanda, nelegali ekonominė veikla, pinigų plovimas, nusikaltimai
elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui ir kt. Turimais
duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia virš dvidešimties organizuotų
nusikalstamų grupuočių, iš kurių apie 90% koncentruojasi Kauno, Vilniaus,
Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Vystydamos savo nusikalstamą veiklą ir
plėsdamos geografiją, jos savo interesų realizavimui dažniausiai pasirenka
Skandinavijos šalis, Vokietiją, Rusiją, Ispaniją, Latviją, Olandiją.
NSGK
biuro vedėjas
Vitalij
Dmitrijev, tel. (8 5) 239 6774
