2016 m. kovo 25 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.
Kovas – Frankofonijos mėnuo. Tradiciškai kovo mėnesį visame pasaulyje vyksta Frankofonijos dienos, skirtos prancūzų kalbai, kultūrai, menui, politikai. Frankofonijos dienų renginiai Seime yra ne vienerius metus skaičiuojanti tradicija. Šiais metais, kovo 23 d. Seime vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kartu su Prancūzijos Respublikos ambasada Lietuvoje organizuota diskusija „Profesinio orientavimo sistema Prancūzijoje ir Lietuvoje“.
Renginio svečius sveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas. Pirmininkas pabrėžė, kad „profesijos pasirinkimas – vienas sudėtingiausių ir atsakingiausių kiekvieno žmogaus gyvenimo sprendimų. Sakoma, kad teisingai pasirinkti profesiją – reiškia surasti savo vietą gyvenime. Tai tikslingas sprendimas, kuris negali būti grindžiamas mitais ar stereotipais, tėvų sprendimu, draugų įtaka ar dar blogiau – paliekamas savieigai ar atsitiktinumui. Profesinis orientavimas yra svarbus mokymo ir užimtumo politikos elementas, o mūsų visų užduotis yra sugalvoti, kaip padėti asmeniui sąmoningai rinktis jiems tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų, aktyviai kurti savo karjerą“.
Sveikinimo žodį taip pat tarė Prancūzijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Filipas Žanto (Philippe Jeantaud), kuris džiaugėsi Ambasados ir komiteto bendradarbiavimu ir pristatė pranešimą apie profesinio orientavimo organizavimą Prancūzijoje skaityti atvykusį Prancūzijos nacionalinio švietimo generalinį inspektorių Žaną-Pjerą Beljė (Jean-Pierre Bellier), atsakingą už profesinį orientavimą ir iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją.
Inspektorius analizavo susiformavusius stereotipus, besikeičiančią aplinką ir gilinosi į pagrindines kompetencijas, kurias turėtų ugdyti profesinio orientavimo sistema. Ž. P. Beljė pabrėžė, kad šiais laikais „vienintelio pasirinkimo“ požiūris nebėra aktualus, nes jaunimui suteikiamos plačios galimybės. Profesinis orientavimas – tai kiekviename žingsnyje vykstantis tęstinis procesas. Jaunimas gali rinktis, klysti, keisti kryptį, bandyti. Todėl svarbu užtikrinti, kad šiuo keliu įgytos kompetencijos būtų įvertinamos.
Profesinio orientavimo politiką Lietuvoje pristatė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Pranešimą apie universitetų absolventų įsidarbinamumo stebėsenos rezultatus skaitė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė. Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Gitana Viganauskienė akcentavo profesinio orientavimo reikšmę neformaliojo švietimo kontekste. Profesinio orientavimo iššūkius ir galimybes aukštojo mokslo sistemoje analizavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentė dr. Birutė Pociūtė ir lektorė dr. Ieva Urbanavičiūtė. Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Gintaras Vilda apie profesinį orientavimą pasisakė verslo atstovų požiūriu. Profesinio veiklinimo patirtimi, pristatydama projekto „misija: karjera“ idėją, įgyvendinimą ir rezultatus, pasidalino Kauno technologijos universiteto Rinkodaros ir komunikacijos departamento Studijų informacijos skyriaus vadovė Aurelija Naseckaitė.
Po pranešimų vyko bendra diskusija apie profesinio orientavimo sistemos tobulinimą.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja
Lina Skeberdytė, tel. (8 5)239 6858, el. p. [email protected]
