Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-05-16
Baudžiamojo proceso kodekso 28, 219, 261, 304 ir 408 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3455
Lietuvos Respublikos Seimui nusprendus grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-828(2) atsižvelgus į institucijų pasiūlymus, pataisas ir pastabas Lietuvos Respublikos Seimui yra teikiamas patobulintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28, 219, 261, 304 ir 408 straipsnių pakeitimų įstatymo projektas.
Siūlomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnio pakeitimas yra neišvengiamas ir būtinas žingsnis aiškiau ir suprantamiau reglamentuoti nukentėjusiojo teisinį statusą baudžiamajame procese. Tinkamas teisinio statuso procese reglamentavimas bei reali galimybė pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis kiekvienam proceso dalyviui padės apginti jo teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos BPK 28 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka netobula, nes nukentėjusiuoju negali būti juridinis asmuo. Nuo nusikalstamos veikos nukenčia tiek fizinis tiek juridinis asmuo, tačiau ginti pažeistas teises procese jie turi skirtingas galimybes ir jos nėra lygiavertės. Juridinis asmuo gali ginti savo teises turėdamas civilinio ieškovo statusą, kuris numato siauresnes galimybes pvz., negali paduoti apeliacinio skundo (išskyrus tik dėl civilinio ieškinio), negali apskritai paduoti kasacinio skundo, negali dalyvauti privataus kaltinimo procese, kitas momentas, jog LR BK yra nemažai veikų pvz. 205 str. Apgaulingas pareiškimas apie įmonės veiklą, 206 str. Kredito ir Paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, 209 str. Nusikalstamas bankrotas, 211 str. Komercinės paslapties atskleidimas, 218 str. Manipuliavimas vertybinių popierių kaina ir dar daugelis kitų BK straipsnių, kur žala taip pat gali būti padaroma juridiniams asmenims, tačiau jie dėl BPK 28 straipsnio netobulumo, niekaip negalės dalyvauti procese ir ginti pažeistus savo interesus, o jų dalyvavimas apsiribos taip vadinamo „pareiškėjo“ apie nusikaltimą vaidmeniu, kurio statusas BPK apskritai nepaminėtas ir neaiškus. Lietuvos Respublikoje juridinis asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, jei patyrė turtinės žalos, gali įgyti tik civilinio ieškovo procesinę padėtį.
Nagrinėjant užsienio šalių baudžiamojo proceso kodeksuose numatytą nukentėjusiojo asmens sąvoką Vokietijos, Italijos, Belgijos, Graikijos, Lenkijos BPK numato, kad nukentėjusiuoju gali būti ne tik piliečiai, bet ir juridiniai asmenys.
BPK įtvirtinant nukentėjusiojo teisinį statusą ir juridiniam asmeniui leis išvengti BPK 167 str. ir 407 str. esančių teisinio reglamentavimo spragų, kai nurodytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, taip pat juridinis asmuo neturi nukentėjusiojo procesinių teisių privataus kaltinimo bylose.
Moralinės žalos sąvoką siūloma pakeisti į neturtinės žalos sąvoka, atsižvelgiant į BPK (109-110 straipsnius), Civilinio kodekso (toliau – CK) (1.136, 2.24, 3.11, 6.250, 6.263 straipsnius). Sąvoka moralinė žala V. Mikelėno nuomone apskritai nevartotina, kadangi sąvoka „moralinė žala“ yra filosofinė kategorija. Siekiant teisinių terminų vienodo suvokimo skirtinguose teisės aktuose, siekiama suvienodinti sąvokas.
Įstatymo projektas sistemiškai suderintas su kitomis LR BPK nuostatomis.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
