Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-05-16
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168 ir 485 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4099
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Alkoholio suvartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu ir labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litro žmogui per metus. Lietuvoje alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui) nuo 1999 m. didėjęs, 2008 m. stabilizavosi, o 2009 m. netgi sumažėjo, tačiau 2010–2013 m. vėl pradėjo didėti. Vienas Lietuvos gyventojas 2013 m. vidutiniškai suvartojo 12,9 litrų absoliutaus alkoholio, o 2014 m. – 12,7 litrų ir šis rodiklis yra aukštesnis už Europos šalių vidurkį (10,5 litrų absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui). Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europos šalių pagal alkoholio suvartojimo kiekį, tenkantį vienam gyventojui.
Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja alkoholinius gėrimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.), tai yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. 2012 m. per paskutines 30 dienų alkoholinių gėrimų vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 proc.). Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei 2008 m. (62,2 proc.) ir panašus į 2004 m. rodiklį (67,8 proc.).
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 m. 531 asmuo pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (184 asmenimis mažiau nei 2013 m.) ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.). 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų.
Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 41 neblaivus ir apsvaigęs asmuo (2013 m. – 47), iš kurių 10 žuvo (2013 m. – 15). Dar 4 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2013 m. – 3).
Alkoholio vartojimo žala tiesiogiai veikia socialinius, ekonominius bei sveikatos netolygumus, daro įtaką žmogiškajam kapitalui, rinkoms, didina nedarbo bei psichologines problemas, dėl to daugėja teisės pažeidimų. Pastarojo laiko įvykiai parodė, kad alkoholio vartojimo skaudžios pasekmės tapo ne tik sveikatos, bet ir kitų viešojo valdymo sričių problemomis, kurioms spręsti reikia imtis neatidėliotinų priemonių.
Esminių pokyčių pasiekti sudėtinga dėl išliekančių alkoholio prieinamumo tendencijų: vidutiniškai vienai alkoholio prekybos licencijai tenka 150 gyventojų. Galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius Lietuvoje nuo 2003 metų pasižymėjo nuolatiniu augimu ir nuo 14216 licencijų 2003 m. pasiekė 19405 – 2015 m. Be to, Lietuvoje nėra taikomos visos efektyviausios Pasaulio Sveikatos organizacijos rekomenduojamos priemonės, mažinančios alkoholio prieinamumą, o kartu ir vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija, įvertinusi įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, rekomenduoja alkoholio vartojimui ir sukeliamai žalai mažinti pirmiausiai diegti tris priemonių grupes: 1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas; 2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; 3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.
Iki šiol Lietuvoje įstatymais buvo įteisinamos atskiros priemonės, nebuvo kompleksiškai sprendžiama alkoholio vartojimo mažinimo problema.
Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad alkoholinių gėrimų prekybos ir kainos kontrolė bei reklamos draudimas yra veiksmingos ir būtinos priemonės sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo sukeliamas problemas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra akcentavęs, kad „svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus gaminius, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti” <...>, „alkoholio reklamos draudimas negali būti traktuojamas kaip žmonių diskriminacija ar privilegijų teikimas jau vien dėl to, kad toks draudimas liečia ne atskiras žmonių grupes, o visą visuomenę. Kita vertus, tokiu draudimu siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo <...> vartoti alkoholinius gėrimus; sustabdyti <...> gėrimo plitimą tarp moterų; apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos; įtvirtinti požiūrį, kad <...> alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai. Šie tikslai atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos keliamus uždavinius visuomenės ir žmonių sveikatos srityje”.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos alkoholio chartijoje pažymima, kad „visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių“.
Akcizų didinimas iki šiol turėjo tik nežymų poveikį alkoholinio produkto kainos padidėjimui ir visiškai nesumažino alkoholinių gėrimų įperkamumo. Atvirkščiai alkoholinių gėrimų įperkamumas, arba kokį konkrečių alkoholio produktų kiekį galima įsigyti už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį, auga. 2014 m. Lietuvos gyventojas už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį galėjo nusipirkti 48 litrus Lietuvoje gaminamos degtinės (40% stiprumo) (palyginimui 2010 m. – 41 litrą), Lietuvoje gaminamo alaus be taros – 356 litrus (2010 m. – 335 litrus), vaisių vyno – 155 litrus (2010 m. – 120 litrų). Siekiant, kad alkoholio įperkamumas mažėtų, reiktų didinti alkoholinių gėrimų akcizų dydį.
Nuo 2016 sausio 1 d. savo veiklą pradėjo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Fondo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos saugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1044 „Dėl akcizo pajamų procento nustatymo valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti“, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., nustatyta, kad 2016 metų Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti skiriama 0,5 procento 2014 metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Valstybinį visuomenės sveikatos fondą 2016 metais sudarys 1 285,2 tūkst. Eur.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
