Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-05-16
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIP-4041.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4042.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4043.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4044.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4045.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4046.
Valstybės tarnybos ir paslapčių Nr. VIII-1443 16 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4047.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4048.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4049.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4050.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 papildymo 73 straipsniu ir Įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4051.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4052.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4053.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4054.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. XIIP-4055.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4056.
Administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4057.
Baudžiamojo kodekso papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4058.
Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4059.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Organizuotas nusikalstamumas kelia vieną didžiausių grėsmių saugumui, stabilumui, demokratijai ir pagrindinėms piliečių teisėms – vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jis daro tiesioginę ir netiesioginę žalą valstybės ir visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, gerovei, ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir pasaulis patyrė organizuoto nusikalstamumo geografinį išplitimą. 2013 m. Europolo duomenimis, ES veikia apie 3600 organizuotų nusikalstamų grupių (toliau – ONG). 2013 m. Europolo atliktame ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime (SOCTA 2013) pažymima, kad organizuotas nusikalstamumas yra iš esmės paveiktas globalizacijos procesų: daugėja ONG, kurios nėra susietos su konkrečia pilietybe ar tautybe, o ir nusikalstamos veikos nebegali būti lengvai siejamos tik su tam tikru regionu. ONG veikla tampa vis sudėtingesnė ir įvairesnė. ONG naudojasi moderniomis technologijomis, finansų ir teisės sričių profesionalų paslaugomis, tiek vykdydamos nusikalstamas veiklas, tiek ir siekdamos išvengti baudžiamojo persekiojimo ir apsaugoti savo turtą.
Kova su organizuotu nusikalstamumu vyksta visame pasaulyje ir turi įtakos daugeliui ES veiklos ir politikos sričių. Organizuoto nusikalstamumo problemai spręsti nepaprastai svarbus nacionalinis bei tarpvalstybinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas. Atsižvelgiant į ribotus teisėsaugos institucijų išteklius, svarbu sutarti dėl bendrų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų, siekiant turimus pajėgumus nukreipti didelę žalą darantiems organizuotiems nusikaltimams. Organizuotas nusikalstamumas, jei su juo kovojama neveiksmingai, gali griauti gyventojų pasitikėjimą valdžios ir finansų įstaigomis. Privaloma imtis ne tik atsakomųjų, bet ir aktyvių veiksmų siekiant efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, šias veikas užkardyti ir tirti, taip pat užtikrinti piliečių saugumą, garantuoti jų laisves. Būtina laiku identifikuoti organizuoto nusikalstamumo keliamas rizikas ir savalaikiai organizuoti efektyvų atsaką ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu dažniausiai lemia tai, kaip efektyviai atskleidžiamos ir tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimu, pinigų plovimu ir pan.
Neribojamos geografinių ribų ONG naudojasi ne tik naujausiomis ryšių technologijomis, formuodamos tarptautines partnerystes itin pelningoms neteisėtoms veikloms vykdyti, bet naudojasi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, plėtodamos naujus maršrutus ir taip sudarydamos palankesnes sąlygas prekybai žmonėmis, narkotikais, ginklais ir kt. neteisėtomis prekėmis. Siekiant sumažinti vis didėjančio organizuoto nusikalstamumo grėsmės mastą, nebeužtenka vien tradicinės baudžiamosios teisės priemonių, o būtina ieškoti įvairesnių papildomų taktinių sprendimų, veiksmingų, rezultatyvių ir principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu kovos priemonių ir būdų, siekiant užkirsti kelią organizuotą nusikalstamą veiklą vykdantiems asmenims toliau dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir gauti iš jos naudos.
Verslumas tampa vienu pagrindinių organizuoto nusikalstamumo bruožų. ONG, vykdydamos sunkius ir (ar) labai sunkius nusikaltimus, siekia kuo didesnio pelno, todėl viena iš veiksmingiausių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių yra tokių nusikaltimų paskatos – neteisėtai gauto turto – nustatymas ir konfiskavimas, taip užkertant kelią ONG veiklos tęstinumui ir stiprinimui bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimui. Tokios priemonės yra akcentuojamos ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 12, 14 straipsniuose.
Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ organizuotas nusikalstamumas išskiriamas kaip vienas iš aktualiausių šiandienos iššūkių bei saugumo grėsmių. Šioje programoje išskirti (identifikuoti) pagrindiniai Lietuvos ONG bruožai: lyderystė Baltijos jūros valstybių regione, tarpininkavimas tarp Rusijos Federacijos ir ES valstybių narių ONG, tarptautinis mobilumas, naudojimasis pažangiausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, disponavimas dideliais finansiniais ištekliais, didelė korupcinė įtaka. Pagrindinės jų veiklos sritys: neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda, sukčiavimas, didelės vertės turto vagystės.
Minėtoje Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje akcentuojama organizuoto nusikalstamumo problemų sprendimo tiek nacionalinio, tiek tarpvalstybinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, bendrų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų (siekiant turimus pajėgumus nukreipti didžiausią žalą darančių sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų prevencijai ir tyrimui), svarba. Be to, siekiant įgyvendinti vieną iš programos tikslų (antrąjį) – „sukurti aplinką, nepalankią organizuotam nusikalstamumui ir sunkiems bei labai sunkiems nusikaltimams vykdyti, ir mažinti sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų žalą visuomenei“, numatoma stiprinti teisėsaugos institucijų atsaką sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems bendrininkams; užkirsti kelią nusikalstamu būdu gautam turtui legalizuoti ir investuoti į neteisėtą veiklą; apsaugoti valstybės ūkį nuo ONG įsiskverbimo ir kt.
Rengiamu įstatymo projektu siekiama veiksmingesnio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo bei glaudesnės šio įstatymo nuostatų sąveikos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
Dabartinė Įstatymo redakcija neatitinka laikmečio realijų ir negali veikti vien tik pagal siaurą organizuoto nusikalstamumo užkardymo schemą, o turi apimti visas sritis, kuriose gali būti sąsajos su organizuotu nusikalstamumu. Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 31 straipsnyje nustatyta, kad valstybės „<...> laikydamosi pagrindinių savo vidaus teisės principų, siekia sumažinti esamas ar būsimas galimybes organizuotoms nusikalstamoms grupėms dalyvauti teisėtose rinkose, naudojant nusikalstamu būdu įgytas pajamas, priimdamos atitinkamus įstatymus, administracines ar kitas priemones.“ Įstatymas turi susisieti su kitais teisės aktais ir nustatyti aiškias taikymo procedūras bei sąvokas, todėl turi būti tobulinamas, atsižvelgiant į praktines galiojančių kitų teisės aktų nuostatas. Tai įgalintų sustiprinti organizuoto nusikalstamumo, kuris suvokiamas kaip skirtingų reiškinių sąsaja, išskiriant tuos reiškinius iš aplinkos kaip vientisą derinį, kontrolę. Todėl projektu siūloma iš esmės keisti galiojančio Įstatymo nuostatas, įtvirtinti (apibrėžti) organizuoto nusikalstamumo, ONG sąvokas, susieti šį Įstatymą su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o Įstatymo pavadinimą keisti į „Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymas”.
Dabartinis teisinis reglamentavimas nėra tinkamas, todėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama patobulinti galiojančio Įstatymo nuostatas, užtikrinti realų ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo kontrolės teisinį reguliavimą, teisinėmis priemonėmis sukurti tinkamą ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą, įtvirtinti konkrečias prevencinių kontrolės priemonių rūšis, detaliau ir aiškiau reglamentuoti organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių padalinių teises ir pareigas, taip sukuriant sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu.
Tikimasi, kad priėmus naują Įstatymo redakciją bus efektyviau ir veiksmingiau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, laiku užkertami ONG rengiami nusikaltimai, naujų grupuočių formavimasis, o taip pat prisidės prie Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje numatyto tikslo įgyvendinimo.
Dabarties bei ateities iššūkiai skatina ieškoti naujų aktyvių, veiksmingų, rezultatyvių ir principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu kovos priemonių ir būdų. Būtina keistis ir perimti gerąją užsienio šalių praktiką (užsienio valstybių pažangiausias priemones) kovojant su organizuotu nusikalstamumu. ES Tarybos parengtame ES valstybių narių papildomų organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo metodų ir veiksmų geros praktikos pavyzdžių rinkinyje (10899/11, 2011 m. gegužės 30 d.) pateikiami geriausi užsienio šalių (Jungtinės Karalystės, Italijos, Švedijos ir kt.) praktikos pavyzdžiai kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Siekiant susilpninti ON verslo infrastruktūrą leidinyje akcentuojama didesnė prevencinių ir administracinių priemonių įvairovė – šalia tradicinio baudžiamojo metodo akcentuojama papildomų organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių bei veiksmų svarba. Valstybės narės raginamos aktyvinti policijos ir teismų darbą siekiant spręsti nusikalstamumo problemas. 
Stokholmo programoje tvirtinama, kad „geriausias nusikalstamumo lygio mažinimo būdas – imtis veiksmingų prevencinių priemonių, [...] vadovaujantis daugiafunkciniu požiūriu, kuris, be kita ko, apima administracinių priemonių taikymą ir administracinių institucijų bendradarbiavimo skatinimą“. Prevencinis teisėsaugos institucijų darbas tiesiogiai prisideda prie visuomenės pagrindinių poreikių tenkinimo, taip užtikrinant vieną iš svarbiausių žmogaus teisių ir gyvenimo poreikių – būti ir jaustis saugiam. Visuotinis žinojimas, kad teisėsaugos institucijos turi efektyvių teisinių įrankių kovai su organizuotu nusikalstamumu, tikėtina sustiprins nusikalstamumo prevencijos poveikį, nes organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai iš naujo turės įvertinti padidėjusią riziką užsitraukti atsakomybę dėl savo neteisėtos veiklos.
Kaip viena iš gerųjų kovos su organizuotu nusikalstamumu pavyzdžių, išskiriama Italija, kuri yra įdiegusi prevencinio pobūdžio nebaudžiamąją sistemą, kuri visiškai nepriklauso nuo baudžiamosios. Individualios prevencinės priemonės (judėjimo ir apsigyvenimo laisvės apribojimas, pvz., speciali viešojo saugumo priežiūra, draudimas arba įpareigojimas neišvykti iš tam tikros savivaldybės teritorijos, turto areštas ir konfiskavimas) taikomos asmenims, kurie laikomi socialiai pavojingais, nepaisant, ar jie dalyvauja vykdant nusikaltimus. Paminėtina, kad Italijos prevencinių priemonių sistema laikoma iš esmės atitinkančia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintus principus.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu priim@lrs.lt
