Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-06-10
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19(1), 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3950
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas kelia vieną didžiausių grėsmių saugumui, stabilumui, demokratijai ir pagrindinėms žmogaus teisėms – vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga (toliau – ES). Pastaraisiais metais ES ir pasaulis patyrė organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo geografinį išplitimą. Šios tendencijos išsamiai pateiktos Europos policijos biuro parengtoje grėsmių vertinimo ataskaitoje (SOCTA 2013, OCTA 2011), ES terorizmo situacijų ir tendencijų pranešime (TE-SAT 2014). Nusikaltėliai išnaudoja visus globalizacijos teikiamus privalumus ir vis dažniau naudojasi galimybėmis laisvai keliauti ir keistis informacija. Europolo 2009 m. parengtame dokumente, kuriame įvertintos ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės, nustatyta, kad daugelis organizuoto nusikalstamumo grėsmių yra tarptautinio pobūdžio ir kad sunkiausi organizuoti nusikaltimai yra susiję su tarptautinėmis kelionėmis. Vidaus sienų panaikinimas Šengeno erdvėje suteikė galimybes laisvam asmenų judėjimui ir tuo, be jokios abejonės, naudojasi įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas darantys asmenys. Laisvas asmenų ir prekių judėjimas ES bei specifinė Lietuvos geografinė padėtis, sudaro sąlygas tranzitui iš trečiųjų šalių į kitas ES valstybes. Šia padėtimi naudojasi migruojantys pavojingi pavieniai asmenys ar užsienio valstybėse įsikūrusių teroristinių organizacijų nariai bei tokias organizacijas remiantys asmenys, tiekiantys teroristinei veiklai reikalingus išteklius. Neatmetama galimybė, kad šia padėtimi gali pasinaudoti ir asmenys, priskirtini prie padidintos terorizmo rizikos grupių, atvykstantys į Lietuvą ir įgyjantys leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.
ES šalys narės privalo imtis ne tik atsakomųjų, bet ir aktyvių veiksmų siekdamos efektyviai kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei šias veikas užkardyti ir tirti, taip pat užtikrinti asmenų saugumą, jų laisves. Kadangi saugumo jausmas yra nepaprastai svarbus kiekvienam žmogui, teisėsaugos institucijos, siekdamos patenkinti visuomenės saugumo poreikius, užtikrindamos pagrindines jos narių teises bei laisves, pirmiausia turėtų rūpintis teisės pažeidimų prevencija. Prevencinis teisėsaugos institucijų darbas apima visas socialines sritis, tiesiogiai prisideda prie visų žmonių pagrindinių poreikių ir lūkesčių tenkinimo, todėl užtikrina jų konstitucines teises. Tai padeda ne tik apsisaugoti nuo nusikaltimų, bet ir užtikrina vieną iš svarbiausių žmogaus teisių ir gyvenimo poreikių – būti ir jaustis saugiam. Visuomenė jausis saugi ne tada, kai sugebėsime atskleisti visus teisės pažeidimus (kas yra neįmanoma), o tik tada, kai žmonės matys, jog teisėsaugos institucijos, saugodamos jų teises, užkardo įvairius teisės pažeidimus ir neleidžia jiems įvykti. Pavyzdžiui, kelionės lėktuvu leidžia per porą valandų įveikti apie 2000 km atstumus ir kitą dieną grįžti atgal, kas suteikia nusikaltėliams galimybę planuoti ir greitai atlikti nusikalstamas veikas, tokias kaip terorizmas, prekyba žmonėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Taip pat kasmet daugėja lėktuvais keliaujančių žmonių. Lietuvos oro uostai 2009 m. pervežė 1 871 137, 2010 m. – 2 287 029, 2011 m. – 2 697 172, 2012 m. – 3 167 558, 2013 m. – 3 486 597 keleivius. Kelionės tikslai įvairūs, tačiau daugelis organizuoto nusikalstamumo grėsmių yra tarptautinio pobūdžio ir sunkiausi organizuoti nusikaltimai yra susiję su tarptautinėmis kelionėmis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga imtis visų įstatymais numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas. Pavyzdžiui, per 2013 metus šalyje buvo užregistruota 84 715 įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų, įtarimai pateikti apie 30 000 asmenų, paskelbta apie 9 500 įvairių kategorijų ieškomų asmenų paieška. Kelionė lėktuvu yra greičiausias būdas asmeniui pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo ar bausmės atlikimo, todėl teisėsaugos institucijoms užtikrinant priskirtų uždavinių įgyvendinimą, iškyla būtinybė realiu laiku nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų atvykimo ir išvykimo faktą, patvirtinant ar paneigiant tyrimo versijas, tokių asmenų alibi ir pan. Keleivių orlaiviais skaičiaus didėjimas taip pat lemia padidėjusią asmenų nelegalią migraciją ar dingusių be žinios asmenų skaičių, o jų paieškai yra reikalingi istoriniai duomenys. Taip pat pasirenkama asmenų paieškos taktika, pavyzdžiui, nustačius, kad asmuo išvyko į konkrečią užsienio šalį, skelbiama tokio asmens tarptautinė paieška Interpolo kanalais ir Šengeno informacinėje sistemoje, kreipiamasi į konkrečios šalies teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu dėl konkrečių procesinių veiksmų atlikimo.
Orlaiviai jau dabar laikomi padidintos rizikos objektais dėl galimų teroristinių aktų ir keleivių saugumą visų pirma siekiama užtikrinti fizinėmis apsaugos ir patikros priemonėmis, nustatant draudžiamų vežti daiktų sąrašus ir pan. Keleivių duomenų įrašų, t.y. PNR (angl. Passenger Name Record) gavimas ir analizė būtų svarbi ir efektyvi priemonė užtikrinti tų pačių keleivių saugumą ir taptų viena iš keleivinio transporto saugumo komplekso priemonių. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Danija jau priėmė pirminę teisę, reglamentuojančią PNR duomenų rinkimą ir naudojimą. Susitarimai dėl PNR duomenų perdavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu sudaryti tarp ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Australijos.
Pagrindinis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 191, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pasinaudoti oro vežėjų kaupiamais bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenimis siekiant užtikrinti terorizmo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevenciją, apsaugoti asmenų gyvybes, fizinį neliečiamumą, užtikrinti jų teises ir laisves, nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, užtikrinti nacionalinį saugumą užkertant kelią išorės ir vidaus veiksniams, pavojams ir grėsmėms, išvardytiems Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-907, 11.6 ir 11.8 papunkčiuose, identifikuoti ieškomus asmenis, taip pat užtikrinti nelegalios imigracijos kontrolę.
Įstatymo projekto uždavinys – reglamentuoti į Lietuvos Respubliką ir iš jos keliaujančių asmenų kai kurių asmens duomenų rinkimą, tvarkymą, keitimąsi bei naudojimą siekiant užkardyti ir tirti nusikalstamas ir kitas neteisėtas veikas bei taip užtikrinti viešą saugumą, sveikatą, teisių ir laisvių apsaugą. PNR informacijos, gautos iš oro vežėjų, aktyvi analizė sudarys prielaidas rizikos analizę atlikti realiu laiku ir pagal kompetentingų teisėsaugos institucijų nustatytus rizikos kriterijus nustatyti asmenis, galinčius užsiimti minėta nusikalstama ir kita neteisėta veika, jų ryšius su organizuotomis ir teroristinėmis grupuotėmis, su nusikalstamomis veikomis susijusius kitus fizinius ar juridinius asmenis, kitas nusikalstamas tendencijas ir imtis atitinkamų prevencijos, užkardymo bei nusikalstamų veikų tyrimo priemonių. Šiai dienai tokios galimybės nėra, kiekvienu atskiru atveju, teisėsaugos institucijos kreipiasi į oro vežėjus, siekiant gauti tam tikrą informaciją apie jų kaupiamus duomenis apie bilietų užsakymą, išvykimo kontrolę ar keleivių skrydžius.
Atsižvelgiant į paskutinius rezonansinius įvykius Europoje, Lietuvoje išlieka potenciali pavienių teroro aktų grėsmė, nes vis didesnę grėsmę šalies ir visuomenės saugumui kelia asmenys, galintys be apribojimų išvykti į konfliktines zonas, jų grįžimas ir noras skleisti tolimesnes radikalias pažiūras ir kt., todėl savalaikis duomenų gavimas ir duomenų analizė, teisėsaugos institucijoms padės efektyviau įgyvendinti įstatymais priskirtas funkcijas bei apsaugoti visuomenės ir valstybės saugumą. Teroro aktai geležinkelio transporte, pabėgėlių krizė identifikavo visišką negebėjimą vykdyti platesnio masto prevencinius veiksmus dėl informacijos apie keliaujančius asmenis stokos. Šalys, savalaikiai neįsidiegusios keleivių duomenų registravimo sistemų, ėmė ieškoti galimybių jas įsidiegti ne tik oro, bet ir geležinkelio ar jūrų transporte. Kaip laikiną sprendimą ES šalyse matome fizinės objektų ir vidinių sienų kontrolės stiprinimą, lygiagrečių metodų naudojimą renkant prevencijai būtiną informaciją, deja, dažniausiai fizinės kontrolės (patikrinimų, asmenų apklausos) būdu, suvaržant asmenų laisvo judėjimo teisę, kas yra mažai efektyvu, lyginant su informacinių sistemų suteikiama bekontaktinio rizikos vertinimo galimybe.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
