Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-06-10
Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309
Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4310
Baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4311
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4312
Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4313
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Taigi, visi teismų sprendimai turi būti skelbiami viešai, išskyrus pavienius išimtinius atvejus (pvz., Civilinio proceso kodekso 9 str. 3 d. nustato išimtį įvaikinimo bylose). Tačiau Teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalis draudžia teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Išimtis numatyta tik proceso šalims, kurios, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą (Teismų įstatymo 38 str. 4 d). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos kituose proceso įstatymuose – Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) galimybė naudoti technines priemones administracinio nusižengimo bylos teisminiame nagrinėjime apskritai nėra konkrečiai sureguliuota.
Teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas yra vienas iš svarbiausių atviros demokratinės teisinės valstybės bruožų. Tai viena iš pagrindinių priemonių užtikrinti, kad teismas vykdytų teisingumą pagal įstatymą, o visuomenė pasitikėtų teismais, teise, valstybe. Visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės, t. y. visos Lietuvos visuomenės, vardu, kokie yra priimtų sprendimų motyvai – pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valdžios įstaigos, taip pat ir teismai, tarnauja žmonėms. Lietuvos teismai, Respublikos Prezidentė ir kitos valdžios institucijos nuolat siekia, kad teisingumo vykdymas būtų kuo atviresnis visuomenei, nepažeidžiant žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, taip pat nurodomas tikslas gerinti visuomenės ir teismų tarpusavio supratimą, teikiant visuomenei išsamią informaciją apie teismų veiklą (465 p.), užtikrinti, kad informacija apie baigiamuosius teismų sprendimus būtų skelbiama viešojoje elektroninėje erdvėje ir prieinama kiekvienam (467 p.). Įsipareigojimas siekti viešumo reikalauja ne tik viešų teismo posėdžių ir viešo teismo sprendimo paskelbimo. Tiek, kiek tai nepažeidžia pagrindinio teisinės sistemos tikslo – užtikrinti, kad būtų vykdomas teisingumas, reikalinga siekti ne tik subalansuoto atvirumo, bet ir prieinamumo. Svarbu, jog atvirumas, viešumas ir skaidrumas būtų realūs, kad visuomenė iš tiesų galėtų pamatyti, kas vyksta teismuose, kai tai netrikdo teismo proceso eigos ir tikslų. Teisingumas ne tik turi būti vykdomas, bet ir turi būti matoma, kaip jis yra vykdomas.
Teisėjas, Lietuvos Respublikos vardu skelbdamas sprendimą, veikia kaip oficialus pareigūnas, atliekantis viešąją Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam pavestą valdžios vykdymo funkciją. Jo paskelbtas sprendimas gali būti cituojamas, apie jį gali būti pranešta dienos įvykių apžvalgoje, televizijos, radijo laidoje ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje. Priimtas spendimas gali būti aptarinėjamas socialiniuose tinkluose. Taigi, visuomenė jau šiuo metu faktiškai gali ir turi teisę gauti informaciją apie priimtus teismo sprendimus. Tačiau yra ribojami būdai, kaip ši informacija gali būti surenkama ir pateikiama, padaroma prieinama viešai auditorijai. Pasikeitusioje šiuolaikinėje visuomenėje, grindžiamoje žiniomis ir informacinėmis technologijomis, toks ribojimas neatrodo pakankamai pateisinamas ir proporcingas. Komunikacijos ir informacinių technologijų augimas objektyviai suponuoja didėjantį visuomenės lūkestį turėti galimybę ne tik fiziškai dalyvauti atitinkamuose visuomenės gyvenimo įvykiuose, bet ir turėti galimybę pamatyti ir išgirsti apie šiuos įvykius naudojant įvairias, taip pat interaktyvias, netiesioginio dalyvavimo ir komunikacijos priemones.
Pastebėtina, kad jau šiuo metu kai kurie teismai ir teisėjai leidžia filmuoti teismo sprendimo paskelbimą. Konstitucinio Teismo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad „fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam Teismui leidus“. Taigi, šis įstatymas nenustato absoliutaus draudimo. Daugelyje Europos valstybių techninių priemonių naudojimas teismo posėdyje taip pat nėra absoliučiai draudžiamas.
Įstatymų projektų iniciatorių ir rengėjų nuomone, daugiau objektyvios ir nešališkos informacijos apie teisingumo vykdymo sistemą, didesnis jos atvirumas ir prieinamumas gali turėti teigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui teismais ir valstybe. Subalansuota galimybė filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą, transliuoti teismo sprendimo paskelbimą gali prisidėti prie teismų skaidrumo didinimo, darbo kokybės gerinimo, geresnio teismo proceso, teismo sprendimo motyvų supratimo, sprendimų aiškumo. Teisėjas, skelbdamas teismo sprendimą, paaiškina priimto sprendimo motyvus, todėl galimybė naudoti technines priemones sudarytų prielaidas tiksliau informuoti visuomenę, palengvinti teismų ir teisėjų darbą.
Atsižvelgiant į visai tai, kas paminėta pirmiau, šiuo metu įstatymuose galiojantis kategoriškas draudimas teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas. Turėtų būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais leisti naudoti technines priemones teismo posėdžio metu.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
