Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-06-10
Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4369
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Apie neteisėtą maisto tvarkymą, maisto klastojimą ir vartotojų apgaudinėjimą garsiausiai imta kalbėti po daugelį Europos šalių sukrėtusio tyrimo, kurio metu buvo nustatyta, kad įvairiuose mėsos gaminiuose jautiena buvo pakeista gerokai pigesne, galimai net nelegaliai pagaminta arkliena. Tokių mėsos konservų su arkliena buvo aptikta ir Lietuvoje.
Italijoje nustatyta atvejų, kai prastenės rūšies alyvuogių aliejaus etiketėse buvo nurodyta aukščiausia rūšis. Alyvuogės buvo mirkomos vario sulfate, kad pakeistų spalvą. Didžiojoje Britanijoje sulaikyta daugiau kaip milijonas vištų kiaušinių, kurie buvo ženklinami kaip ekologiški, sudėti laisvėje gyvenančių vištų, nors iš tiesų taip supakuoti buvo pigesni, narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
Atsižvelgiant į realiai kylančias grėsmes, susijusias su neteisėtu maisto tvarkymu ir maisto klastojimu, Europolas ir Interpolas jau 5 metus kasmet iniciuoja operacijas „Opson“, kurių metu daugiau kaip 50-ties valstybių maisto ir veterinarijos tarnybų, policijos ir muitinės pareigūnai tikrina oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius. Kovai su nelegaliu maisto tvarkymu ir maisto klastojimu netgi kuriami specializuoti policijos padaliniai.
Paviešinus šių metų sausio 18 – vasario 14 d. vykdytos tarptautinės operacijos „Opson V“ rezultatus, nustatyta, kad buvo nustatyta ir konfiskuota daugiau kaip 10 tūkst. tonų padirbto ar netinkamo vartoti maisto ir apie milijonas litrų suklastotų gėrimų.
Lietuvoje „Opson V“ operacijos metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) pareigūnai sulaikė 63 tonas nesaugių, neaiškios kilmės ar netinkamai paženklintų maisto produktų. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai atskleidė suklastotų saldumynų iš Kinijos importo atvejį ir užtikrino, kad į mūsų šalies rinką nepatektų 57 tūkst. vienetų suklastotų saldainių ir 229 tūkst. vienetų suklastotos kramtomos gumos.
Vien per šių metų pirmą ketvirtį VMVT pareigūnai bendradarbiaudami su kitomis institucijomis sulaikė 120 tonų neaiškios kilmės mėsos.
Visi šie faktai patvirtina, kad nesąžiningi fiziniai ir juridiniais asmenys, neteisėtai tvarkydami maistą ir (ar) jį klastodami, pelnosi ne tik parduodami prastos kokybės maistą už aukščiausią kainą, bet ir mūsų visų sveikatos sąskaita. Todėl norint sulaukti efektyvių rezultatų, būtina griežtinti sankcijas pažeidėjams, kadangi nedidelės administracinės baudos, konfiskuojamas ir sunaikinamas krovinys neatgraso pažeidėjų nuo vykdomos veiklos. Be to, privalo keistis ir požiūris į tokius nusikaltimus, nes parduodant neaiškios kilmės maistą ne tik valstybė patiria finansinių nuostolių, bet ir rizikuojama žmonių sveikata.
Europos Parlamento 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijoje Nr. 2013/2091(INI) dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jo kontrolės pažymima, kad Europolo duomenimis stebimas maisto klastojimo atvejų augimas ir ši tendencija tęsis toliau, kartu į maisto klastojimą įtraukdama ir kriminalines organizacijas. Rezoliucijos 63 punkte taip pat pateikta Europos Parlamento pozicija, kad būtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės, kaip papildomą atgrasymo priemonę, nustatytų dar didesnes sankcijas, įskaitant ir baudžiamąją atsakomybę, už maisto klastojimą, kai tyčia sukeliamas pavojus visuomenės sveikatai ar suklastoti produktai pateikiami pažeidžiamai visuomenės daliai.
Baudžiamoji atsakomybė už maisto klastojimą jau yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje už maisto klastojimą taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių projektų rengėjai siūlo papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnį nauja 2 dalimi, nustatant nusikalstamos veikos – neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kvalifikuotą sudėtį, asmeniui, kuris versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu, tvarkė maistą, taip pat versliškai ar stambiu mastu klastojo maistą.
Projekto rengėjai tikisi, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties nurodymas BK 202 straipsnio 2 dalyje ne tik padės atgrasyti potencialius pažeidėjus nuo neteisėtos veiklos vykdymo, tačiau pasitarnaus ir teisėsaugos institucijoms operatyviai ir efektyviai atliekant tokių nusikalstamų veikų tyrimą ir laiku ir tinkamai patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Be to, asmenims legalizavus vykdomą veiklą, bus surenkami mokesčiai į valstybės biudžetą.
Taip pat projekto rengėjai mano, kad BK 202 straipsnio papildymas nauja 2 dalimi kartu su Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pakeitimais, kuriais VMVT bus suteikiama kompetencija skirti baudas už maisto klastojimą, leis sukurti sistemą, pagal kurią atsakomybė už maisto klastojimą bus taikoma pagal padaryto pažeidimo pavojingumą saugomiems visuomenės interesams.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
