Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-09-09
Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4116
Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato dvi kaltinimo rūšis – valstybinį, kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras, ir privatų, kai kaltinimo funkciją vykdo pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja atskiras BPK XXX skyrius.
Veikos, kurios yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka išvardintos Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje. Teismų praktikoje dažniausiai kreipiamasi dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo arba fizinio skausmo sukėlimo, šmeižimo, įžeidimo, svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. 2015 m. priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymais įžeidimas buvo dekriminalizuotas, o svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (padaromas tyčia) perduotas valstybiniam kaltinimui.
Privatus kaltintojas praktikoje susiduria su pagrindine problema – įrodymų reikalingų kaltinimui pagrįsti surinkimu, todėl net ir šmeižimo atveju yra dažnai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmais, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Teismai susiduria su tuo, kad privatūs kaltintojai dažnai nesugeba tinkamai suformuluoti kaltinimo, pagrįsti jo tinkamais įrodymais, o teismas negali pažeisti rungtyniškumo principo ir savo iniciatyva pradėti rinkti įrodymų, reikalingų kaltinimui pagrįsti.
Privataus kaltinimo institutas, projekto autoriaus nuomone, yra istorinis reliktas, kylantis iš viduramžių teisės sistemų. Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento atlikta apžvalga rodo, kad nemažai šalių atsisako privataus kaltinimo instituto.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
