Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-09-16
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3142(2)
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos (toliau – ir CCJE) nuomonėje Nr. 3 „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio ir nešališkumo principų bei taisyklių“ (toliau – ir CCJE nuomonė Nr. 3) nurodoma, kad „darbas kitoje srityje suteikia teisėjams galimybę plėsti savo akiratį ir susipažinti su visuomenės problemomis, kurios papildo jų įgytas profesines žinias“ (35 p.). Todėl teikiamu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimu siekiama aiškiau reglamentuoti teisėjo veiklą ne teisme, taip pat sudaryti platesnes galimybes teisėjams vykdyti kitą (ne teisėjo) veiklą ir taip įgyti daugiau žinių bei patirties, kuri galėtų būti sėkmingai panaudota tiesioginiame teisėjo darbe, taip pat teisėjo darbe teisėjų savivaldos institucijose.
Teismų įstatyme numatyti kitos teisėjo veiklos ribojimai yra skirti užtikrinti teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą. Tai itin svarbios ir saugotinos vertybės. Tačiau Europos Tarybos patvirtintoje Europos chartijoje dėl teisėjų statuto šiuo aspektu nurodoma, kad teisėjai gali nevaržomai vykdyti veiklą, nesusijusią su teisėjo pareigomis, įskaitant ir veiklą, įgyvendinančią jų, kaip piliečių, teises. Ši veiklos laisvė negali būti varžoma, išskyrus tuos atvejus, kai su darbu nesusijusi veikla yra nesuderinama su pasitikėjimu teisėjais arba jų nešališkumu, nepriklausomumu arba gebėjimu dėmesingai ir per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti bylas (4.2 p.). Vadinasi, draudimas teisėjams vykdyti kitą veiklą turėtų būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Galiojantis įstatymas leidžia teisėjui dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Tačiau praktikoje neretai kyla neaiškumų dėl teisėjo galimybės dalyvauti ekspertu įvairiuose tarptautiniuose projektuose (pvz., PHARE dvynių projektuose), skirtuose kitų valstybių arba apskritai visos Europos teisingumo sistemų tobulinimui (pvz., minimalių standartų Europai nustatyme ir pan.). Bangaloro teisėjų etikos principuose, patvirtintuose teismų pirmininkų posėdyje, vykusiame Taikos rūmuose, Hagoje, 2002 m. lapkričio 25–26 d., nurodoma, kad teisėjas gali dalyvauti su teise, teisine sistema, teisingumo įgyvendinimu arba kitais klausimais susijusioje veikloje (4.11.1 p.), taip pat dalyvauti valstybės institucijos vykdomame viešame svarstyme dėl klausimų, susijusių su teise, teisine sistema, teisingumo įgyvendinimu ir pan. (4.11.2 p.). Mūsų manymu, minėta iš principo leistina teisėjo veikla, susijusi su teise, teisine sistema ir teisingumo įgyvendinimu, neturėtų apsiriboti vien tik veikla valstybės viduje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime pažymėjo, kad pagal Konstituciją teismai ne tik vykdo teisingumą – kaip ir kitos valstybės valdžios institucijos, pagal savo konstitucinę kompetenciją, savarankiškai arba bendradarbiaudami su kitomis valstybės valdžios institucijomis jie gali dalyvauti įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant bendrąsias jos funkcijas, inter alia dalyvauti veikloje, kuria įgyvendinami konstituciniai Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslai, vykdomi tarptautiniai ir visateisės narystės Europos Sąjungoje ir NATO įsipareigojimai, įskaitant dalyvavimą tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose. Tokia Lietuvos Respublikos pasirinkta geopolitinė orientacija, kuri yra konstitucinė vertybė, suponuoja ir tokią Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jose dirbančių asmenų veiklą, kuria siekiama prisidėti prie kitų valstybių partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, inter alia teisingumo sistemų ir teismų veiklos tobulinimo srityse, sklaidą.
Taigi Lietuvos valstybės, jos institucijų, inter alia teismų, dalyvavimas minėtoje veikloje gali būti įgyvendinamas, be kita ko, teisėjams dalyvaujant tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu.
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad viena iš prielaidų veiksmingai kelti (tobulinti) teisėjų kvalifikaciją yra aukštesnę kvalifikaciją, didesnį teisėjo darbo stažą ar specialių tam tikros teisės srities žinių turinčių teisėjų dalijimasis žiniomis ir patirtimi su kitais teisėjais, inter alia tarptautiniu lygmeniu, kaip antai teisėjams dalyvaujant tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kartu prisidedant prie minėtų konstitucinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų, inter alia iš narystės Europos Sąjungoje ir NATO kylančių tarptautinių įsipareigojimų, apimančių pagalbą kitoms valstybėms jų partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas procesuose, ir kitų Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti pirmiau paminėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, pašalinti teisinio reguliavimo trūkumus ir numatyti aiškią galimybę teismams ir teisėjams prisidėti prie Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo, skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, inter alia teisingumo sistemų ir teismų veiklos tobulinimo srityse, sklaidą.
Galiojančioje Teismų įstatymo redakcijoje taip pat neaptarta galimybė teisėjui eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas, nors tokia teisėjo teisė kyla iš kai kurių tarptautinių susitarimų, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika (pavyzdžiui, Susitarimo dėl Bendro patentų teismo 17 straipsnio 3 dalis). Teikiamu pakeitimu siūloma įtvirtinti tokią galimybę, suderinant galiojantį įstatymą su Lietuvos Respublikos pasirašytais tarptautiniais susitarimais ir atsižvelgiant į tai, kad tarptautinio teismo teisėjo pareigos pagal savo prigimtį yra teisėjo pareigos, kurias eiti teisėjui Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia.
Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime šiuo aspektu išaiškino, kad Tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimas negali būti laikomas kita, Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje draudžiama, teisėjo veikla. Veikla derinant nacionalinio teismo ir tarptautinio teismo teisėjo pareigas yra prisidedama prie konstitucinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, inter alia tarptautinių įsipareigojimų teisingumo vykdymo srityje laikymosi bei teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Teisėjai taip pat gali gauti tarptautinio teismo teisėjo atlyginimą (kai yra derinamos nacionalinio teismo ir tarptautinio teismo teisėjo pareigos), tačiau tuo metu jie negali gauti nacionalinio teismo teisėjo atlyginimo.
Kaip minėta, darbas kitoje srityje suteikia teisėjams galimybę plėsti akiratį ir susipažinti su visuomenės problemomis. CCJE nurodo, kad reguliuojant teisėjų galimybę užsiimti kita profesine veikla Europos valstybėse visais atvejais siekiama išvengti neįveikiamo barjero tarp visuomenės ir teisėjų sukūrimo (CCJE nuomonės Nr. 3 38 p.). Teisėjai neturėtų būti izoliuoti nuo visuomenės, kurioje jie gyvena, kadangi teismų sistema gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai teisėjai yra juos supančios realybės dalis ir nepraranda su ja ryšio (CCJE nuomonės Nr. 3 27 p.). Apskritai teisėju gali tapti tik itin aukštus žinių, kvalifikacijos, patirties, intelektinių ir asmeninių savybių reikalavimus atitinkantis asmuo. Intelektiniai teisėjo gebėjimai turi apimti ne tik teisines, bet ir apskritai kultūros žinias, analitinius gebėjimus, kompetenciją savarankiškai priimti sprendimus. Asmeninės savybės turėtų apimti gebėjimą prisiimti atsakomybę, nepriklausomumą, šaltakraujiškumą, dvasinę pusiausvyrą, įtikinamumą, jautrumą, socialumą, sąžiningumą, gebėjimą bendradarbiauti (žr., pvz., Europos Teismų Tarybos Tinklo rekomendaciją dėl indikatorių valstybėms narėms dėl teisėjų korpuso komplektavimo, atrankos, paskyrimo ir paaukštinimo (http://www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/final_report_standards_ii.pdf). Pastebėtina, kad pirmiau aptartus gebėjimus ir savybes galima įgyti, išlaikyti ir plėtoti ne tik dirbant tiesioginį teisėjo darbą, bet ir užsiimant kita veikla, be kita ko, teisėjo karjeroje padarant pertrauką dėl paskyrimo ar išrinkimo į kitą atsakingą tarnybą. Juolab kad su profesine veikla susiję pokyčiai (darbo ar jo pobūdžio pakeitimas) dažnai yra naudinga patirtis, reikšmingai praturtinanti asmenybę tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu, neleidžianti asmeniui sustabarėti, atkurianti jo motyvaciją ir norą tobulėti bei mokytis, kuris yra be galo svarbus teisėjui. Todėl teisėjas, nusprendęs užimti kitas svarbias pareigas, t. y. padaryti pertrauką teisėjo karjeroje, tarnaudamas kitose atsakingose pareigose paprastai ne tik nesumažina ir nesumenkina savo intelektinių gebėjimų ar asmeninių savybių, bet priešingai – jas reikšmingai išplečia, pagilina ir padidina. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas reikšmingai neskatina ir reikšmingai riboja teisėjo galimybes plėsti akiratį ir įgyti naujų žinių, padarant pertrauką teisėjo karjeroje dėl išrinkimo ar paskyrimo į kitas svarbias pareigas. Teismų įstatymo 61 straipsnyje yra nustatyta, kad buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Vadinasi, jei buvusio teisėjo paskyrimas (išrinkimas) į kitas pareigas trunka ilgiau nei penkerius, jis nebegali grįžti dirbti teisėjo darbą, nors gali būti ne tik visiškai nepraradęs būtinų gebėjimų ir savybių, bet net dar labiau jas išplėtojęs ir praturtinęs. Todėl Įstatymo projektu yra siekiama išplėsti teisėjų galimybes laikinai sustabdyti karjerą tam, kad jie galėtų užimti kitas pareigas ir taip praplėsti savo patirtį, įgyti papildomų žinių ir kompetenciją. Tokios nuostatos taip pat sudarytų galimybę į atsakingas valstybines pareigybes paskirti aukštos kvalifikacijos teisininkus, kartu sudarant jiems galimybę tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
