Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-10-24
Administracinių nusižengimų kodekso 71, 401 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4643ES
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 401 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti
2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 28 d. Komisijos direktyva 2014/100/ES (toliau – Direktyva Nr. 2002/59/EB), 25 straipsnio 2 dalies ir 1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (toliau – Direktyva 98/41/EB), 14 straipsnio tinkamą įgyvendinimą. Minėtuose straipsniuose numatytas reikalavimas valstybėms narėms nustatyti sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą Nr. 2002/59/EB ir Direktyvą 98/41/EB, nesilaikymą sistemą ir imtis visų būtinų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos, taip pat kad numatytos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Vadovaujantis Direktyvos Nr. 2002/59/EB reikalavimais, Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-55 ,,Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Stebėsenos taisyklės), 26 punkte nustatyta, kad Lietuvos jūrų uosto administracija ar kita kompetentinga institucija, vykdanti stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, gavusi informaciją apie laivus, keliančius potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui ir esančius Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje ar išplaukiančius iš Lietuvos jūrų uosto, privalo nedelsdama elektroniniu būdu perduoti ją Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau – Administracija) jos nustatyta tvarka, t. y. Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-87 ,,Dėl Duomenų teikimo Nacionalinei laivų eismo stebėsenos informacinei sistemai (toliau – NLESIS) tvarkos aprašo ir pranešimų apie incidentus formų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose sankcijos už nustatytos formos pranešimų nepateikimą NLESIS nenustatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracija, negavusi minėtos formos pranešimų, negali užtikrinti, kad ji laiku būtų perduota kitoms kompetentingoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms pagal planuojamą ar numatomą laivo maršrutą. Lietuvos saugios laivybos administracijos turimais duomenimis, per metus nustatoma apie penkis Įstatymo projektu siūlomos numatyti atsakomybės požymius, galimai atitinkančius nustatytos formos pranešimų nepateikimo atvejus.
Vadovaujantis Direktyvos 98/41/EB reikalavimais, Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 456 ,,Dėl Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vežimo taisyklės), IV skyriuje įtvirtintos nuostatos dėl asmenų registravimo, pagal kurias siekiant užtikrinti, kad įvykus avarijai paieškos, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbai būtų atliekami kuo veiksmingiau, kiekviename iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto išplaukiančiame keleiviniame laive prieš jam išvykstant turi būti suskaičiuojami visi į laivą įlipę asmenys, vežėjas turi užtikrinti, kad būtų įdiegta informacijos apie keleivius registravimo sistema pagal Vežimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, turi paskirti keleivių registratorių, t. y. krante dirbantį asmenį, atsakingą už informacijos apie į vežėjo laivą įlipusius asmenis saugojimą, šios informacijos perdavimą ištikus avarijai ar likviduojant jos padarinius. Vežėjas privalo užtikrinti, kad, prieš išplaukiant keleiviniam laivui, informacija apie laive esančių asmenų skaičių ir asmenis, kurie pranešė, jog avarijos atveju jiems reikia specialios priežiūros ar pagalbos, būtų perduota laivo kapitonui ir vežėjo keleivių registratoriui arba krante esančiai tą pačią funkciją vykdančiai vežėjo sistemai. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose sankcijos už reikalavimų dėl asmenų registravimo keleiviniuose laivuose pažeidimą nenustatytos.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad informacija apie laivus, keliančius potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui, esančius Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje ar išplaukiančius iš Lietuvos jūrų uosto, kuo skubiau būtų perduodama Administracijai, kuri galėtų laiku perduoti ją kitoms kompetentingoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms bei užtikrinti, kad įvykus avarijai paieškos, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbai būtų atliekami kuo veiksmingiau. Siekiant minėtų tikslų siūloma nustatyti sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą Nr. 2002/59/EB ir Direktyvą 98/41/EB, nesilaikymą sistemą ir imtis visų būtinų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos, taip pat kad numatytos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtu Įstatymo projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už nustatytos formos pranešimų nepateikimą NLESIS, kai tokius pranešimus privaloma pateikti pagal Stebėsenos taisykles ir Vežimo taisyklių IV skyriuje nustatytų reikalavimų dėl asmenų registravimo, priimtų pagal Direktyvą 98/41/EB, nesilaikymą. Pažymėtina, kad šiuo metu Stebėsenos taisyklėse pareiga pateikti nustatytos formos pranešimus NLESIS numatyta tik Stebėsenos taisyklių 26 punkte. Įstatymo projektu už nustatytos formos pranešimų nepateikimą siūloma nustatyti įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų, o už Vežimo taisyklių IV skyriuje nustatytų reikalavimų dėl asmenų registravimo nesilaikymą baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Tokios sankcijos siūlomos atsižvelgiant į atsakomybę už kitus, panašaus pobūdžio ir pavojingumo administracinius nusižengimus.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
