Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-11-02
Administracinių nusižengimų kodekso 609 ir 616 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4776
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos administracini nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 616 straipsnyje nustatytas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas institucijose ne teismo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Prireikus prašymas pateikti parodymus, eksperto išvadą ar specialisto paaiškinimą pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams. Šioje dalyje nurodyti paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Reikalavimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo išsiuntimo dienos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Kaip matyti, įstatymų leidėjas imperatyviai reikalauja prieš pradedant bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka, atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam registruotu paštu siųsti prašymus, kad šie pateiktų paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Tokie prašymai, prireikus gali būti siunčiami ir kitiems proceso dalyviams. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad prašymai dėl paaiškinimų pateikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam privalo būti siunčiami visais atvejais, net ir tuomet, jei jie tokius paaiškinimus jau būtų pateikę ir anksčiau, t. y. administracinio nusižengimo tyrimo metu. Manytina, kad toks reikalavimas, ypač tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis jau yra pateikę savo paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ar jo aplinkybių, yra ne tik kad nelogiškas bei perteklinis, tačiau ir itin apsunkinantis administracinio nusižengimo bylos teiseną. Dėl reikalavimo visais atvejais registruotu laišku siųsti prašymus pateikti paaiškinimus, akivaizdžiai išaugs valstybės institucijų išlaidos nagrinėjant bylas, tuo pačiu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminai ženkliai prailgės, nes ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų bus laukiama šių proceso dalyvių paaiškinimų. Praktika rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo paaiškinimai paprastai gaunami tiriant administracinio nusižengimo bylą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administracinio nusižengimo protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Todėl būtų pagrįsta atsisakyti imperatyvaus teisinio reguliavimo, nustatant, kad prašymai atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam dėl paaiškinimų pateikimo galėtų būti siunčiami, jei jie nebuvo gauti administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu ar jei, atsižvelgdama į byloje surinktus duomenis ir manydama, kad jie nepakankami ar dėl kitų priežasčių, taip nuspręstų bylą nagrinėjanti institucija.
Pažymėtina, kad ANK 616 straipsnio 1 dalis numato, jog ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant proceso dalyvių į bylos nagrinėjimą. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali reikalauti, kad bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Savo valią dėl žodinio nagrinėjimo jis turi išreikšti ne vėliau kaip septynias kalendorines dienas nuo prašymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo dienos. Taigi, iš to seka, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, turi siųsti ne tik prašymą pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo ar jo aplinkybių, tačiau kartu ir išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo. Laikantis tokios procedūros, kaip minėta, ne tik padidės administracinio nusižengimo byloje institucijos patiriamos išlaidos ir prailgės procesiniai bylos nagrinėjimo terminai, tačiau tokiais atvejais gali susidaryti ir prielaidos skundams dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose paduoti, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo imtų ginčyti institucijos siunčiamų dokumentų įteikimo ir su tuo susijusias kitas aplinkybes. Manytina, kad nebūtų jokių kliūčių reikalavimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo įrašyti administracinio nusižengimo protokole, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administracinio nusižengimo protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Todėl siūlytina įtvirtinti alternatyvų teisinį reguliavimą, numatant, jog reikalavimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo galima įrašyti ir administracinio nusižengimo protokole, nesiejant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios dėl žodinio bylos nagrinėjimo išimtinai su institucijos siunčiamu prašymu pateikti paaiškinimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, įgaliojimus tirti administracinių teisės pažeidimų bylas turinčių institucijų pareigūnai 2015 metais surašė 582 302 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Per 2016 m. 8 mėnesius – 440991 protokolą. Iš 2015 m. surašytų 324 497 administracinių teisės pažeidimų protokolų su administraciniu nurodymu, 253 149 buvo įvykdyti, o tai reiškia, kad 329 153 administracinių teisės pažeidimų bylos buvo nagrinėjamos įprasta tvarka, o per 2016 m. 8 mėnesius – 222 917. Atsižvelgiant į tai, kad ANK riboja teismo kompetenciją administracinių nusižengimų bylose, esminė visų administracinių nusižengimų bylų dalis bus nagrinėjama ne teismo tvarka. Taigi, vadovaujantis tokiu teisiniu reguliavimu, bylas nagrinėjančios institucijos, privalės išsiųsti apie 300 000 prašymų registruotais laiškais proceso dalyviams, kad šie pateiktų paaiškinimus, o administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys dar ir pareikštų savo valią dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Tai neabejotinai padidins administracinių nusižengimų teisenos kaštus ir prailgins administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminus.
Taigi, projekto rengimą paskatino siekis racionaliau naudoti valstybės institucijų išteklius, išvengti nereikalingų veiksmų nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, užtikrinti kuo operatyvesnę ir ekonomiškesnę administracinių nusižengimų bylų teiseną.
Įstatymo projektu siekiama keisti pasirengimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui ne teismo tvarka procedūrą atsisakant imperatyvaus teisinio reguliavimo, reikalaujančio visais atvejais registruotu laišku siųsti prašymą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam pateikti paaiškinimus, taip pat tik su šio prašymu išsiuntimu sieti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimo dėl žodinio bylos nagrinėjimo pateikimą. Siūloma prašymo siuntimo procedūros laikytis tik tuomet, kai tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių nebuvo gauti arba bylą nagrinėti turintis pareigūnas nusprendžia, kad tokie paaiškinimai nepakankami ir juos būtina papildyti. Taip pat siūloma numatyti galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl žodinio bylos nagrinėjimo užfiksuoti ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokiu būdu bus tobulinamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka reglamentavimas, kad jis prisidėtų prie administracinių nusižengimų bylų teisenos optimizavimo, atsisakant tik imperatyviu teisiniu reguliavimu nustatytų nereikalingų procedūrų, formalaus pobūdžio mechanizmų, kurie neprisideda prie administracinės teisenos tikslų siekimo, visais atžvilgiais apsunkindami bylą nagrinėjančių institucijų jurisdikcinę veiklą. Nustatyta bylą nagrinėjančio pareigūno diskrecija įvertinant būtinybę prašyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo paaiškinimų, taip pat reikalavimo dėl žodinio bylos nagrinėjimo užfiksavimo alternatyva, leistų efektyviai ir racionaliai naudoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių subjektų resursus, sudarytų prielaidas operatyviam reagavimui į padarytus administracinius nusižengimus.
Siekiant šio tikslo, numatyti tokie uždaviniai:
– įtvirtinti bylą nagrinėjančio pareigūno diskreciją spręsti ar reikalauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimų, atsižvelgiant į jų pakankamumą, išsamumą, taip pat ir į tai, ar jie buvo gauti tiriant administracinio nusižengimo bylą;
– nustatyti alternatyvią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios dėl žodinio bylos nagrinėjimo fiksavimo formą, numatant, kad reikalavimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo gali būti įrašomas ir administracinio nusižengimo protokole.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
el. paštu [email protected]
