2016 m. birželio 16 d. pranešimas žiniasklaidai
Juozas Bernatonis ir Julius Sabatauskas. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)
Siekiant sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje, birželio 13 dieną Seime vyko apskritojo stalo diskusija „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“. Renginio iniciatorius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pasidžiaugė, kad Vyriausybėje patvirtinta Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija jau pasiekė ir Seimą. Anot jo, atėjo laikas visuomenei dalyvauti pačiame teismų procese, tačiau tam būtina labai atsakingai pasiruošti, įvertinti visus pliusus ir minusus, susipažinti su kitų šalių praktika bei patirtimi. Todėl vienas iš šios diskusijos tikslų, pasak komiteto pirmininko, buvo pristatyti dalyviams Lietuvos teisės instituto atliktą tyrimą, kurio rezultatai pateikti monografijoje „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“.
Diskusijos dalyvius pasveikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasidžiaugė, kad prasidėjo viešos diskusijos dėl tarėjų instituto. Jis dėkojo mokslininkams, Teisės instituto darbuotojams, kurių atliktas tyrimas labai padėjo Seimo nariams posėdyje balsuojant už Tarėjų instituto koncepciją, kuriai, pasak ministro, buvo praktiškai pritarta vienbalsiai. Jis pabrėžė, kad diskusijos dėl tarėjų instituto tiek politiniame, tiek visuomenės lygmenyje vyksta jau bene dešimtmetį. „Dabar nuomonės jau ne taip stipriai skiriasi. Esu šalininkas permainų, vykstančių evoliucijos keliu“, – renginyje kalbėjo teisingumo ministras. Jis taip pat pabrėžė, kad ministerija nepritaria pasiūlymams, kad tarėjus skirtų savivaldybių tarybos, nes tai prieštarautų pagrindinei tarėjų idėjai, kad visuomenės narių dalyvavimas būtų nešališkas, skaidrus ir atviras. Jis taip pat mano, kad tarėjų dalyvavimas neturėtų virsti jų nuolatiniu darbu, o priklausymas Teismų tarybai nebūtų tikslingas ir rezultatyvus.
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)
Monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“ diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė ir šio instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas. Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijas šia tema. Instituto direktorė informavo dalyvius, kad pasitikėjimas Lietuvos teismais šiuo metu siekia apie 41 proc., remiantis „Vilmorus“ tyrimu bendrovės duomenimis, ir apie 31 proc., remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei. Pristatydama tyrimą, instituto direktorė pažymėjo, kad jame pirmą kartą buvo įvertintas viešas diskursas populiariausiuose internetiniuose naujienų portaluose delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt. Viešuose pasisakymuose apie tarėjų institutą dominavo pozityvi retorika, atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų instituto šalininkai vardija tokius jo privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais.
Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Atkreiptinas dėmesys, kad aktyviausi tarėjų instituto šalininkai buvo teisėjai ir advokatai. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai.
Rimvydas Norkus. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas prof. dr. Rimvydas Norkus pabrėžė, kad reforma, kuri planuojama įvedant tarėjų institutą, – labai reikšmingas posūkis visoje teisinėje sistemoje. Jis kalbėjo, kad šis projektas yra politinės valdžios, tačiau teismų pozicija yra pakankamai subalansuota ir konstruktyvi. „Kaip matome iš pateikto tyrimo, teisėjai yra vieni iš palankiausiai vertinančių tarėjų instituto įvedimą mūsų teismų sistemoje. Ateikite, dalyvaukite, pamatykite, neturime ko slėpti“, – kalbėjo prof. dr. Rimvydas Norkus. Jis įsitikinęs, kad būsimi tarėjai turi turėti tam tikrą teisinių žinių bagažą, kad galėtų deramai atstovauti bylose, mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, būti nepriekaištingos reputacijos ir pan. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atkreipė visų dėmesį į tai, kad naujas institutas pareikalaus nemažai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kuriuos būtina iš anksto įvertinti, suplanuoti ir skirti.
Ignas Vėgėlė. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)
„Ar iš tiesų visuomenė yra pasiruošusi ir įsitikinusi, kad ji skirs dalį savo laiko padėti teisingumui. Kaip matyti koncepcijoje, siūloma remtis savanoriais, o jei savanorių neužtenka, asmenys kviečiami nesavanoriškai. Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau savanorių, nes asmuo, kuris pakviestas į teismą ne savanoriu ir turi priešišką nusistatymą, ko gero, jis turi priešišką nusistatymą ir teisingumui“, – kalbėjo Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. Pasak jo, visuomeninių tarėjų institutas yra sveikintina grandiozinė idėja, todėl ją būtina labai gerai apsvarstyti, nes „eksperimentuoti su visuomene“ būtų neatsakingas, pavojingas ir labai brangus „bandymas“. Lietuvos advokatūros vadovas akcentavo, kad planuojant ir projektuojant tarėjų Institutą, būtina itin atsakingai sukurti tarėjų atrankos kriterijus, jų motyvacinę sistemą, stiprinti gebėjimus bei kelti kompetenciją. Ar tarėjų institutas pasiteisins ir įgis tos pačios visuomenės pasitikėjimą, labai priklausys nuo jo darbo kokybės bei rezultatų, kuriuos lems žmonės, pakviesti šiai svarbiai misijai. Kilnus tikslas neturi tapti savitiksliu gražiu lozungu – įtraukti visuomenę, bet labai gerai ekonomiškai ir teisiškai apskaičiuotu projektu, kuris kurtų pridėtinę vertę visuomenei, teismų sistemai ir valstybei. Jis įsitikinęs, kad tarėjų atrankos procesas turi būti kuo labiau automatizuotas / kompiuterizuotas, kad kuo mažiau šį procesą valdytų ar lemtų žmogiškasis faktorius. Prof. dr. Ignas Vėgėlė pasiūlė taip pat pagalvoti apie tarėjų etikos priežiūros ir kontrolės mechanizmą. Advokatų bendruomenės vadovo nuomone, tarėjais turėtų tapti tiktai nepriekaištingos reputacijos, atsakingi ir išsilavinę Lietuvos piliečiai, nes jie įgauna realias galias, sprendžiant kitų žmonių likimus, kuriant teisinės sistemos įvaizdį Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas mato tarėjus kaip savanorius, suvokiančius šios misijos pilietiškumą ir atsakingumą prieš save, visuomenę ir valstybę.
TTK pirmininkas Julius Sabatauskas patikino, kad diskusijoje išsakytos idėjos ir pasiūlymai bus labai vertingi formuluojant komiteto poziciją dėl Tarėjų instituto, diskutuojant ir teikiant argumentus kolegoms Seimo nariams.
Diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.
TTK biuro patarėja
Irma Leonavičiūtė, tel. (8 5) 239 6792
