Seimo Teisės ir
Teisėtvarkos komitetas (TTK), atlikęs parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės
žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo, kuris jam buvo
pavestas Seimo nutarimu Nr. XII-1944,
įvertinęs dalyvavusių valstybės institucijų atstovų pateiktą informaciją,
išklausęs TTK narių nuomones, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl galiojančio
teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Komitetas:
·
akcentuoja, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7
dalyje nustatytas reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl teisės taikytojams
sudaro galimybes skirtingai interpretuoti teisės normų turinį ir pažymi, kad daugiausia
neaiškumų kyla dėl kitos nepanaudotos informacijos, kuri nėra naudojama kriminalinės
žvalgybos uždaviniams įgyvendinti (baudžiamojo proceso tvarka). Aptariant
tokios informacijos naudojimo ir saugojimo klausimus, tyrimo metu konstatuota,
kad asmuo, apie kurį renkama kriminalinės žvalgybos informacija ir kuris
nepadarė nusikalstamų veikų, surinkta informacija galėtų būti naudojama tik nusikalstamų
veikų prevencijos tikslais;
·
nurodo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo lygmenyje turi būti
nustatytas veiksmingesnis informacijos naikinimo kontrolės reglamentavimas siekiant
užtikrinti žmogaus teises ir laisves ir tinkamą Kriminalinės žvalgybos įstatyme
nustatyto informacijos naikinimo mechanizmo veikimą;
·
pažymi, kad galiojantis reglamentavimas neužtikrina pakankamo
teisinio aiškumo, vertinant teikiamos informacijos apie asmenį pobūdį pagal
Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymus ir yra taisytinas.
Teisinio reglamentavimo neaiškumo pasekmė ‑ manipuliavimas slaptomis,
kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis, pažymomis;
·
nurodo, kad pats fakto apie turimą kriminalinės žvalgybos ar
žvalgybos metodais ir būdais gautą informaciją atskleidimas laikytinas slaptos
informacijos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą atskleidimu
(paskelbimu), t. y. padarytu šio įstatymo
pažeidimu ar net nusikalstama veika (pagal Baudžiamojo kodekso 125 straipsnį).
Atsižvelgiant į
galiojančio teisinio reglamentavimo neaiškumus, TTK siūlo Seimo valdybai
sudaryti darbo grupę teisės aktų (Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Korupcijos
prevencijos įstatymo ir kitų įstatymų) tobulinimui.
2015 metų
rudens sesijoje Seimas pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti
parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos
panaudojimo ir saugojimo. Atlikti tyrimą buvo pavesta dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių
pranešimų dėl galimo netinkamo kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos
panaudojimo teikiant informaciją apie asmenis Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, nustatant, ar tinkamai buvo saugoma ir
sunaikinama informacija dėl asmenų, kurių atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė
žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas
nepradėtas.
Seimas tyrimą
komitetui buvo pavedęs atlikti iki 2016 m. sauso 31 d.
Komitetas 2016
m. sausio 27 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė parlamentino
tyrimo išvadoms dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo
ir saugojimo ir teikia jas Seimui tvirtinti.
Parengė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė, tel. (8 5) 239 6578
