2016 m. balandžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 20 d. uždarame posėdyje Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kartu su Užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos atstovais aptarė pasirengimą 2016 m. liepos 8–9 d. Varšuvoje vyksiančiam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.
Ta proga priimtame Užsienio reikalų komiteto pareiškime pažymima, kad 2016 m. liepos 8–9 d. Varšuvoje vyksiantis NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas suteiks galimybę aukščiausiu politiniu lygiu įvertinti 2014 m. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Velse prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir įgyvendintų priemonių efektyvumą, naujus tarptautiniam saugumui kylančius iššūkius ir priimti šiems iššūkiams atremti tinkamus sprendimus.
Komitetas pabrėžė, kad NATO valstybių ir vyriausybių vadovai Varšuvoje, dar kartą primindami Rusijos įvykdytą ir tęsiamą Ukrainos teritorijos dalies okupaciją bei aneksiją, reaguodami į Rusijos sausumos, oro ir jūrų karinių pajėgų telkimą ir didelio masto iš anksto neskelbiamas puolamojo pobūdžio karines pratybas NATO kaimynystėje bei agresyvią viešąją komunikaciją Aljanso ir jo atskirų narių atžvilgiu, turi pareikšti tvirtą bendrą poziciją, kad NATO negali grįžti prie bendradarbiavimo su Rusija, kol ši valstybė nesilaikys tarptautinės teisės normų ir principų bei negrįš prie prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Komitetas taip pat akcentavo, kad Varšuvoje turi būti sutarta dėl ilgalaikių saugumo užtikrinimo priemonių rytinėje NATO dalyje, įskaitant tęstinį sustiprintų sąjungininkų pajėgų ir ginkluotės dislokavimą Lietuvoje ir Baltijos regione, Baltijos valstybių oro erdvės gynybos stiprinimą, gausesnių sąjungininkų karinių jūrinių pajėgų dislokavimą Baltijos jūroje, pritaikant šias pajėgas atlikti kolektyvinės gynybos operacijas, ir kitų Rusijos grėsmei adekvačių gynybos ir atgrasimo priemonių.
Komitetas savo pareiškime be kita ko išsakė paramą NATO atvirų durų politikai bei pakvietė NATO valstybių ir vyriausybių vadovus susitikime parodyti aiškią politinę valią dėl Gruzijos būsimos narystės Aljanse, taip pat reaguojant į grėsmes ir bendrą saugumo aplinką Baltijos jūros regione, paragino intensyviau bendradarbiauti su išplėstų galimybių NATO partnerėmis, ypač Švedija ir Suomija, bei didinti Ukrainos saugumo ir gynybos politikai ir atsparumui stiprinti skirtą paramą. Pareiškime taip pat konstatuojama, kad migracijos keliami iššūkiai ir terorizmo grėsmė išlieka svarbiu NATO bei Europos Sąjungos valstybių narių politinės darbotvarkės klausimu, todėl būtina stiprinti NATO gebėjimus reaguoti į naujus iššūkius ir grėsmes kur jie bekiltų bei akcentuojama būtinybė glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo, siekiant efektyviausio bendrų grėsmių suvaldymo. Intensyvėjant didelio masto ir daug žalos darančioms kibernetinėms atakoms, Komitetas išreiškė nuomonę, kad artėjančiame susitikime turi būti pasiektas sutarimas dėl kibernetinės erdvės pripažinimo atskira NATO veikimo sritimi ir susitarta dėl įsipareigojimų didinti kibernetinės gynybos pajėgumus.
Komitetas savo pareiškime pažymėjo, kad po 2014 m. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Velse priimtų sprendimų Lietuva laiku įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus NATO, taip pat, išsikėlusi tikslą jau 2018 m. krašto gynybai skirti 2 proc. BVP dydžio lėšas, laiku ir tinkamai stiprino nacionalinius gynybos pajėgumus, grąžindama šauktinių kariuomenę, vykdydama tikslinius karinės technikos įsigijimus, priimdama sąjungininkų pajėgoms Lietuvoje priimti būtinus teisės aktus bei investuodama į būtinos infrastruktūros plėtrą, kartu gerindama tokių sprendimų palaikymui ir visuomenės atsparumo didinimui skirtą viešąją komunikaciją. Šiame kontekste URK paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę toliau nuosekliai didinti asignavimus krašto apsaugai ir jau 2018 metų valstybės biudžete tam numatyti 2 proc. BVP dydžio lėšas, taip pat užtikrinti gynybai skiriamų investicijų panaudojimo efektyvumą ir suderinamumą su NATO pajėgumais.
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja
Inga Milašiūtė, tel. (8 5) 239 6799, el. p. [email protected]
