PATVIRTINTA:
Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto
2016 m. rugsėjo 14 d.
protokoliniu nutarimu
(Protokolas Nr. 113-P-24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO
2016 M. VIII (PAVASARIO) SESIJOS VEIKLOS
A T A S K A I T A
I. Komiteto sudėtis ir kaita per ataskaitinį laikotarpį
Komiteto narių sudėtis šioje sesijoje keitėsi. Komitetas papildytas Liberalų sąjūdžio atstovu: nuo 2016 m. balandžio 7 d. juo tapo Eligijus Masiulis, kuris buvo iki gegužės 19 d. o vėliau jam sustabdžius įgaliojimus, nuo 2016 m. birželio 2 d. Komiteto gretas papildė Eugenijus Gentvilas.
Šiuo metu Komitetas sudarytas iš 11 narių.
1 lentelė
|
Eil.
Nr.
|
Vardas, pavardė
|
Seimo frakcija
|
Pareigos
|
|
1
|
Valentinas Bukauskas
|
Darbo partijos
|
Komiteto pirmininkas
|
|
2
|
Milda Petrauskienė
|
Socialdemokratų
|
Komiteto pirmininko pavaduotoja
|
|
3
|
Virginija Baltraitienė
|
Darbo partijos
|
Narė
|
|
4
|
Agnė Bilotaitė
|
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
|
narė
|
|
5
|
Eugenijus Gentvilas
|
Liberalų sąjūdžio
|
Narys nuo 2016-06-02
|
|
6
|
Petras Gražulis
|
Tvarkos ir teisingumo
|
narys
|
|
7
|
Eligijus Masiulis
|
Liberalų sąjūdžio
|
Narys nuo 2016-04-07 iki 2016-05-19
|
|
8
|
Vanda Kravčionok
|
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos
|
narė
|
|
9
|
Vincė Vaidevutė Margevičienė
|
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
|
narė
|
|
10
|
Albinas Mitrulevičius
|
Socialdemokratų
|
narys
|
|
11
|
Algis Strelčiūnas
|
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
|
narys
|
|
12
|
Povilas Urbšys
|
Mišrios Seimo narių grupės
|
narys
|
II. Komiteto veiklos kiekybinė charakteristika
Komiteto narių posėdžių lankomumas pavasario sesijoje
2 lentelė
|
Eil.
Nr.
|
Vardas, pavardė
|
Posėdžių
skaičius
(t. s. 3 posėdžiai apklausos būdu.)
|
Praleistų
posėdžių
skaičius
|
Iš jų be pateisinamos priežasties
|
-
|
Valentinas Bukauskas
|
24
|
¾
|
¾
|
-
|
Milda Petrauskienė
|
24
|
¾
|
¾
|
-
|
Virginija Baltraitienė
|
24
|
18
|
¾
|
-
|
Agnė Bilotaitė
|
24
|
12
|
¾
|
-
|
Eugenijus Gentvilas
|
24
|
5
|
¾
|
-
|
Petras Gražulis
|
24
|
9
|
¾
|
-
|
Vanda Kravčionok
|
24
|
3
|
¾
|
-
|
Vincė Vaidevutė Margevičienė
|
24
|
2
|
¾
|
-
|
Albinas Mitrulevičius
|
24
|
¾
|
¾
|
-
|
Algis Strelčiūnas
|
24
|
1
|
¾
|
-
|
Povilas Urbšys
|
24
|
7
|
¾
|
Iš lentelės duomenų matome, kad 3 Komiteto nariai nepraleido nei vieno Komiteto posėdžio.
I. Ataskaitinio laikotarpio komiteto veiklos bendroji informacija
3 lentelė
|
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
|
|
1.1
|
Seimo pavedimai komitetui:
iš jų kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui/savo iniciatyva
|
64
17
47
|
|
1.2
|
Teisės aktų, įgyvendinančių ES teisės aktus, projektų svarstymas
|
6
|
|
1.3
|
Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)
|
7
|
|
1.4
|
Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
|
2
|
|
2. Posėdžiai ir klausymai
|
|
2.1
|
Komiteto posėdžiai:
Iš jų išvažiuojamieji
Bendri posėdžiai su kitais komitetais
|
24
2
-
|
|
2.2
|
Klausymai
|
4
|
|
3. Parlamentinė kontrolė
|
|
3.1
|
Svarstyta Parlamentinės kontrolės klausimų
|
11
|
|
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
|
|
4.1
|
Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų/ pavedimų
|
472
|
|
4.2
|
Parengta atsakymų ir raštų/pavedimų
|
302
|
|
5. Renginiai
|
|
5.1
|
Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų/ (kiti renginiai pasitarimai dėl pateiktų įstatymų projektų )
|
2/11
|
|
6. Tarptautiniai ryšiai
|
|
6.1
|
Surengta vizitų
|
2
|
|
6.2
|
Priimta delegacijų
|
3
|
1.1. Seimo pavedimai Komitetui.
Komiteto darbo krūvio palyginimą su kitais Seimo komitetais pagal priskirtus svarstyti teisės aktus galima pamatyti 4 -7 lentelėse.
|
Pavedimai komitetams 4 lentelė
|
Pavedimai komitetams VIII sesijoje
|
Pavedimai komitetams VIII sesijoje
|
Pavedimai pagrindiniam komitetui VIII sesijoje
|
Pavedimai papildomam komitetui VIII sesijoje
|
Pavedimai pagrindiniam komitetui VIII sesijoje
|
Pavedimai papildomam komitetui VIII sesijoje
|
Pavedimai komitetams VIII sesijoje
|
|
AAK
|
5,6%
|
7,7%
|
2,3%
|
31
|
6
|
37
|
|
ADK
|
6,2%
|
6,5%
|
5,8%
|
26
|
15
|
41
|
|
BFK
|
11,6%
|
9,9%
|
14,3%
|
40
|
37
|
77
|
|
EKK
|
7,4%
|
9,7%
|
3,9%
|
39
|
10
|
49
|
|
ERK
|
0,3%
|
0,5%
|
0,0%
|
2
|
0
|
2
|
|
IVPK
|
3,5%
|
0,2%
|
8,5%
|
1
|
22
|
23
|
|
KRK
|
3,5%
|
2,2%
|
5,4%
|
9
|
14
|
23
|
|
NSGK
|
6,5%
|
6,2%
|
7,0%
|
25
|
18
|
43
|
|
SRDK
|
9,2%
|
11,2%
|
6,2%
|
45
|
16
|
61
|
|
SRK
|
4,4%
|
5,7%
|
2,3%
|
23
|
6
|
29
|
|
ŠMKK
|
5,3%
|
6,9%
|
2,7%
|
28
|
7
|
35
|
|
TTK
|
21,2%
|
26,3%
|
13,2%
|
106
|
34
|
140
|
|
URK
|
1,4%
|
2,0%
|
0,4%
|
8
|
1
|
9
|
|
VVSK
|
9,7%
|
4,2%
|
18,2%
|
17
|
47
|
64
|
|
ŽTK
|
4,2%
|
0,7%
|
9,7%
|
3
|
25
|
28
|
|
|
100,0%
|
100,0%
|
100,0%
|
403
|
258
|
661
|
Pavedimai komitetams (pagrindiniu ir papildomu) 5 lentelė
|
|
|
|
|
|
4 lentelė
|
|
|
|
Pavedimai pagrindiniam komitetui 6 lentelė
Pavedimai papildomam komitetui 7 lentelė
Pagal Seimo pavedimus komitetams, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pavasario
sesijoje buvo 3 vietoje, pagal pavedimus pagrindiniam komitetui - 10 vietoje ir pagal pavedimus
papildomam komitetui - 1 vietoje.
|
Rudens sesijoje buvo priimti šie
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Svarbiausi Įstatymų projektai priimti VIII pavasario sesijoje, kuriems Komitetas paskirtas pagrindiniu:
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 8 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2265, kuriuo suvienodintos nuostatos, susijusios su balsavimo komisijų, kurios sudaromos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, apmokėjimu. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas nustato, kad balsavimo komisijų nariams už darbą šiose komisijose yra atlyginama taip pat, kaip ir rinkimų komisijų nariams. Analogiškas reguliavimas įtvirtinamas ir Seimo rinkimų įstatyme.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymas XII-2494 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymas XII-2495 ir lydintieji Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymas XII-2496, Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas XII 2497, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas seniūnijų bei seniūnaitijų organizavimo ir veiklos reglamentavimo tobulinimui. Numatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. savivaldybės tarybos turės teisę seniūnijoms, atitinkančioms įstatyme nustatytus kriterijus, suteikti biudžetinės įstaigos statusą. Tokios seniūnijos, kuriose dirbs ne mažiau kaip 7 darbuotojai, galės teikti viešąsias paslaugas. Tokių seniūnijų veiklos ir finansinis savarankiškumas bus didesnis, lyginant su seniūnijomis, kurios išliks kaip savivaldybių administracijų filialai.
Nuo 2019 m. (kartu su naujos savivaldybių tarybų kadencijos pradžia) siūloma tam tikrų naujovių:
- patikslinti seniūnaitijų sudarymo tvarką, nustatant, kad jų teritorijos turi būti kompaktiškos tiek kaimuose, tiek ir miestuose;
- keisti seniūnaičių rinkimų tvarką: nuo 2019 metų seniūnaičius siūloma rinkti: 1) susirinkimuose, balsuojant raštu ar elektoriniu būdu, 2) rinkti 4 metams; 3) rinkti per 6 mėnesius po savivaldybių tarybų rinkimų;
- numatytas ir seniūnaičių statuso netekimas, pareiškus jiems nepasitikėjimą;
- naujai išrinktiems seniūnaičiams numatyta organizuoti mokymus;
- seniūnaičiai, per 2 mėnesius pasibaigus kalendoriniams metams, turės atsiskaityti juos išrinkusiems vietos gyventojams.
Įstatymu nustatyta, kad, kaip ir anksčiau dalį svarbių vietos gyventojams klausimų seniūnaičiai galės svarstyti seniūnaičių sueigose. Vertinant, kad seniūnijų aptarnaujamose teritorijose veikia bendruomeninės bei kitos visuomeninės organizacijos ir, žinodami, kad sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, reikalingas platesnis priimančių sprendimus ratas, įstatymu numatytos organizuoti ir išplėstinės seniūnaičių sueigos.
Visi priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai sudarys palankesnes teisines sąlygas didinti savivaldybių vidinę decentralizaciją, plėtoti bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų veiklą, taip sustiprinant vietos savivaldą.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2459, kuriuo reglamentuota teisė savivaldybės merui turėti visuomeninių konsultantų, o savivaldybės tarybos nariams – visuomeninių padėjėjų. Visuomeniniai konsultantai ir padėjėjai galės teikti savivaldybės merui ir tarybos nariams konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 8 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2265, kurio tikslas – suvienodinti nuostatas, susijusias su balsavimo komisijų, kurios sudaromos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, apmokėjimu. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas nustato, kad balsavimo komisijų nariams už darbą šiose komisijose yra atlyginama taip pat, kaip ir rinkimų komisijų nariams. Analogiškas reguliavimas įtvirtinamas ir Seimo rinkimų įstatyme.
Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyta galimybė naudoti elektronines ryšio priemones renkant piliečių parašus dėl įstatymo leidybos iniciatyvos. Vyriausioji rinkimų komisija turės sukurti savo informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę piliečiams jame pasirašyti. Piliečiai, norėdami paremti iniciatyvą, turės teisę pasirašyti parašų rinkimo lapuose arba nustatytus reikalavimus atitinkančiame elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape.
Taip pat įtvirtintas reikalavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti piliečių, pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą.
Šie pakeitimai sudarys platesnes galimybes piliečiams paremti įstatymo leidybos iniciatyvas, nes kiekvienas, norėdamas išreikšti savo palaikymą, galės tai atlikti savo namuose pasinaudojant konkrečia elektroninio ryšio priemone.
Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo sudaryta galimybė piliečiams reikalavimus paskelbti referendumą pasirašyti naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iniciatyvinės grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat sukurti savo informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. Vyriausioji rinkimų komisija turi užtikrinti piliečių, elektroninio ryšio priemonėmis pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą. Nustatyta, kad duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu.
Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti terminas yra prailginamas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.
Įstatymas iš esmės palengvina referendumo iniciatyvos organizavimą. Galimybė pasirašyti reikalavimą paskelbti referendumą elektroninio ryšio priemonėmis išplečia pasirašymo galimybes, o tai, tikėtina, paskatins daugiau asmenų domėtis piliečių iniciatyvomis. Parašų rinkimo termino prailginimas dvigubai suteiks daugiau laiko referendumo iniciatoriams paaiškinti savo idėją, o taip pat bus pakankamai laiko diskusijoms.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymas XII-2582, kurio tikslas – Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas suderinti su jau galiojančiomis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, nustatant, kad jeigu savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras yra išrenkamas Seimo nariu, jis netenka savo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero mandato. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų priima sprendimą dėl įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymas XII-2583, kurio tikslas – Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatas suderinti su jau galiojančiomis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, nustatant, kad jeigu Europos Parlamento narys yra išrenkamas Seimo nariu, jis netenka savo Europos Parlamento nario mandato. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų priima sprendimą dėl įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą.
3. Parlamentinė kontrolė
Pavasario sesijoje Komitetas atliko šią parlamentinę kontrolę.
2016-03-26 išklausyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie vietos bendruomenių veiklos finansavimo galimybes. Seimas 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. XII-1647 paskelbė 2016 metus Vietos bendruomenių metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojama Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programa baigėsi ir ministerija nuo 2016 m. pasiūlė taikyti naują bendruomeninės veiklos finansavimo modelį. Komitetas, pripažindamas vietos bendruomenių stiprinimo svarbą bei jų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą būtinumą, atliko parlamentinę kontrolę dėl vietos bendruomenių veiklos finansavimo galimybių ir priėmė protokolinį nutarimą, kuriame pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad rengiant bendruomeninės veiklos finansavimo 2017 metais programos projektą, iš anksto būtina informuoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą apie bendruomeninės veiklos finansavimo programos projekto principines nuostatas ar numatomus pakeitimus; atsižvelgti į komiteto siūlymus ir sudaryti sąlygas (galimybes) platesniam ratui subjektų rengti ir teikti paraiškas bendruomeninės veiklos finansavimui; užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą - į projektinių paraiškų vertinimą įtraukti seniūnaičius (seniūnaičių sueigas); laikytis proporcingo finansavimo paskirstymo pagal savivaldybes ir taikyti kitas Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metais programos įgyvendinime naudotas finansavimo paskirstymo, paraiškų vertinimo ir administravimo priemones.
2016-04-13 (sprendimas priimtas 2016-04-20) išklausyta Vidaus reikalų ministerijos informacija dėl galimybės nustatyti teisinį reguliavimą dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus savivaldybių administracijose ir dėl unifikuotų (standartizuotų) struktūrinių padalinių ir (ar) unifikuotų (standartizuotų) pareigybių valstybės pavestoms savivaldybėms (valstybinėms) funkcijoms vykdyti ir (ar) bendrosioms valdymo funkcijoms atlikti sudarymo (steigimo) savivaldybių administracijose.
Komitetas, apsvarstęs Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybių administracijose valstybės pavestoms (valstybinėms) funkcijoms ir (ar) bendrosioms funkcijoms atlikti būtų sudaromi unifikuoti (standartizuoti) struktūriniai padaliniai ir (ar) steigiamos unifikuotos (standartizuotos) pareigybės. Taip pat nutarta pratęsti parlamentinės kontrolės klausimo svarstymą Seimo Rudens sesijoje, kada, remiantis Komiteto 2015 m. spalio 14 d. protokoliniu sprendimu (protokolas Nr. 113-P-26), Vidaus reikalų ministerija išanalizuos ir įvertins Rekomendacijų dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybės administracijoje įgyvendinimo 2015 m. IV ketvirčio - 2016 m. I pusmečio savivaldybėse rezultatus ir apie juos informuos Komitetą.
Taip pat pasiūlyta Vidaus reikalų ministerijai, papildomai įvertinti galimybes nustatyti pavyzdines unifikuotas savivaldybių administracijų struktūras pagal savivaldybių grupes, įvertinant pastaraisiais metais įvykusius gyventojų skaičiaus savivaldybių teritorijose pokyčius ir užtikrinant savivaldybėms priskirtų funkcijų įgyvendinimo kokybę.
2016 kovo mėn. atlikta savivaldybių teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvavusių e-sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programoje, apklausa.
Atsakymus į klausimus pateikė asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ligoninės, poliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centrai) iš visų 60 Lietuvos savivaldybių.
Pagrindinės problemos, kylančios sveikatos priežiūros įstaigose naudojantis e-sveikata informacine sistema:
1. E-sveikata informacinė sistema ir jos posistemė e-receptas įdiegta ne visose apklausoje dalyvavusiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos priežiūros įstaigos kuriose įdiegta e- sveikata informacinė sistema pažymėjo, kad kokybiškai gali naudotis tik kai kuriomis e-sveikata informacinės sistemos funkcijomis.
2. Pastebėtina, kad nei viena apklausoje dalyvavusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje yra įdiegta e-recepto informacinė sistema, nenurodė, kad ši sistema veikia nepriekaištingai. Dažnai pasitaiko, kad išrašius e-receptą, jo negali matyti ir perskaityti vaistininkas, todėl pacientui tenka dar kartą eiti pas gydytoją, kad išrašytų paprastą (popierinį) receptą.
3. Baigiasi garantinis e-sveikata informacinės sistemos priežiūros laikotarpis. Tolimesnė informacinės sistemos priežiūra bus vykdoma sudarant komercines sutartis. Pagal specialistų paskaičiavimus, gydymo įstaigai informacinių technologijų, sistemos palaikymas, e. sveikata informacinės sistemos tvarkymas pareikalautu apie 5 proc. jų biudžeto.
Atsižvelgdamas į apklausos metu atskleistų problemų aktualumą, Komitetas 2016 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką A. Butkevičių prašydamas pateikti išsamią informaciją apie apklausos metu nustatytų E-sveikata informacinės sistemos veiklos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimo problemų sprendimus ir šios informacinės sistemos tobulinimo galimybes.
2016-05-04 išklausė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. veiklos ataskaitą ir gegužės 11 d. priėmė protokolinį nutarimą pritarti 2015 m. veiklos ataskaitai ir 2016 m. veiklos kryptims nei bei pasiūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai:
1. Kryptingai ruoštis Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane numatytam Privačių interesų registro steigimui: parengti projektą dėl paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paruošti steigimui reikalingus teisės aktus.
2. Aktyviai dalyvauti rengiant pasiūlymus dėl lobistinės veiklos priežiūros tobulinimo, sukurti elektroninę lobistų paieškos sistemą.
3. Siekiant skatinti etišką valstybės tarnyboje dirbančių asmenų elgesį, ugdyti institucijų gebėjimus atpažinti darbuotojų tarnybinės etikos pažeidimus, juos savarankiškai įvertinti, pasirinkti veiksmingas prevencines priemones.
4. Stiprinti visuomenės supratimą apie tarnybinės etikos reikalavimus, bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis ar visuomeninėmis organizacijomis, rengti bendrus informacinius projektus.
2016-05-11 išklausė Valstybės kontrolės išorinių peržiūrų apibendrinimo ataskaitą Nr. IP-16 „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. rezultatai“.
Komitetas 2016 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą ir nutarė:
1. Pritarti Valstybės kontrolės atliktam darbui (patikrinta 15 savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų kokybė). Pripažinti, kad patikros rezultatai išryškino sisteminius savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų trūkumus ir, kad būtina juos įvertinti ir taisyti.
2. Pritarti Valstybės kontrolės pateiktiems siūlymams, kurie adresuoti savivaldybėms (skirti didesnį dėmesį kontrolės ir audito tarnybų veiklai; atliekamų auditų kokybės gerinimui; tobulinti atliekamų auditų kokybės kontrolės sistemą, užtikrinant „keturių akių“ principą). Siūlyti savivaldybėms apsvarstyti rezultatus, numatyti galimas trūkumų šalinimo priemones ir įgyvendinti siūlymus.
3. Pritarti Valstybės kontrolės siūlymams, kurie adresuoti Savivaldybių kontrolierių asociacijai (inicijuoti susitikimus su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis ir aptarti išorinės priežiūros rezultatus, parengti sistemines rekomendacijas dėl tarnybų veiklos ir atliekamo audito kokybės gerinimo, organizuoti praktinius mokymus tikslinėms grupėms) ir siūlyti juos įgyvendinti.
4. Prašyti Savivaldybių kontrolierių asociacijos iki 2016 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Komitetui savo nuomonę apie Valstybės kontrolės atliktos išorinės priežiūros rezultatus ir numatomas priemones Valstybės kontrolės pasiūlymams įgyvendinti.
5. Prašyti Valstybės kontrolės, atlikus kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų išorinę priežiūrą, apie patikros rezultatus informuoti Komitetą.
2016-05-11 surengė išvažiuojamąjį Komiteto posėdį į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kur susipažino su Bendrojo pagalbos centro (112) veikla ir veiklos metu kylančiomis problemomis.
2016-06-08 Komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Utenos savivaldybę, kur kartu su Utenos apskrities Regioninės plėtros tarybos nariais, Vidaus reikalų ministerijos ir Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovais aptarė, su kokiomis problemomis susiduria Utenos apskrities Regioninės plėtros taryba, kokiomis formomis vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir šios tarybos bendravimas su socialiniais ekonominiais partneriais.
2016-06-15 išklausė Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų informaciją apie Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicininės pagalbos (GMP) integracijos galimybes.
2016-06-22 buvo vykdoma parlamentinė kontrolė dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų naudojimosi e-sveikata informacine sistema. Komiteto posėdyje aptarus Sveikatos apsaugos ministerijos raštu pateiktą informaciją, taip pat išklausius šios ministerijos atstovų informaciją dėl e-sveikata informacinės sistemos veiklos ir įvertinus tai, kad sukūrus centrinę e. sveikatos sistemą, dar prireiks ir laiko, kol tokios kompleksinės sistemos veikla bus suderinta, kol personalas įgus ja naudotis nuspręsta parlamentinę kontrolę tęsti Seimo Rudens sesijoje.
2016-06-22 buvo vykdoma parlamentinė kontrolė dėl savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) įstaigų optimizavimo. Informaciją raštu pateikė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras A. Šešelgis, taip pat Marijampolės, Panevėžio miesto, Švenčionių ir Jurbarko rajonų savivaldybių merai ar jų įgalioti atstovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 3 d. ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūra pasirašė trišalę sutartį dėl projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimo“ įgyvendinimo.
Informaciją pateikusių savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį, kad vykdoma globos namų pertvarka įtakojo socialinės globos kainos padidėjimą nuo 690 iki 785 Eurų per mėnesį vienam vaikui. Socialinės globos įstaigose patvirtintos lėšos vaikų maitinimui (3,07 Euro vaikui per parą) ir lėšos vaiko drabužiams, avalynei, patalynei ir kitoms priemonėms įsigyti (nuo 73,30 iki 246,18 Eurų per metus) neužtikrina būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo. Taip pat manytina, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose augančių vaikų drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, maisto įsigijimui neturėtų būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Neišspęsti ir reorganizuotų globos namų patalpų išlaikymo klausimai. Pavyzdžiui, šiuo metu papildomai yra išlaikomos Pabradės vaikų globos namų patalpos, išlaidos sudaro 250 000 Eurų per metus. Įstaigos steigėjui išsprendus patalpų išlaikymo klausimą, išlaidos sumažėtų.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, susipažinę su gauta informacija, nusprendė tęsiant parlamentinę kontrolę, 2016 m. rugsėjo mėnesį kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl atnaujintos informacijos pateikimo.
2016-06-22 buvo vykdoma parlamentinė kontrolė dėl vietinės reikšmės kelių supaprastinto inventorizavimo. Komitetas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl informacijos apie vietinės reikšmės kelių supaprastinto inventorizavimo tvarkos aprašą, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo NR. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo 91 straipsniu ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-1244 tikslams pasiekti.
Komitetas, susipažinęs ir išanalizavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos informaciją ir išklausęs Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentus, nutarė, kad esminės vietinės reikšmės kelių supaprastinto inventorizavimo nuostatos turėtų būti įtvirtintos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisės akte, kuriuo remiantis kiekviena savivaldybė galėtų pasitvirtinti vietinės reikšmės kelių supaprastinto inventorizavimo tvarkos aprašą. Informacija pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
5. Renginiai
5.1. Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų.
2016-04-20 Komitetas kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru surengė „Europos savaitės Seime“ diskusiją tema „Europos Sąjungos rinkimų teisės reforma: galimybės ir iššūkiai“. Diskusijoje aptarta, kokią įtaką nacionaliniam teisinam rinkimų reglamentavimui gali turėti Europos Sąjungos lygiu priimti sprendimai. Nagrinėti Europos Parlamento 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliucija pateikti pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) rinkimų teisės reformos. Apsikeista nuomonėmis dėl pasiūlymų atitikties subsidiarumo principui, jų išsamaus pagrindimo, aiškumo, šių pasiūlymų įgyvendinimo finansavimo užtikrinimo ir suderinamumo su ES valstybių narių nacionaliniais rinkimų sistemų reguliavimo ypatumais.
2016-06-15 Komitetas surengė Seime konferenciją „Vietos bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos: veikla, plėtra ir bendradarbiavimas“. Konferencija skirta Vietos bendruomenių metams pažymėti ir organizuota įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą „Dėl 2016 metų paskelbimo Vietos bendruomenių metais“. Konferencijos tikslas – aptarti vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų vaidmenį stiprinant gyventojų pilietinį aktyvumą sprendžiant vietos reikalus ir plėtojant vietos savivaldą Lietuvoje. Konferencijoje dalyvavo ir nuomonėmis pasidalino Seimo nariai, valstybės ir savivaldybių institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, seniūnaičių asocijuotos struktūros atstovai, bendruomeninių organizacijų asociacijos vadovai bei mokslininkai.
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1 Surengti vizitai
Komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, 2016 m. vasario 17-19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas - aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius. Vizito metu Komiteto delegacijos nariai susitiko su Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininku ir nariais, Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos atstovais ir Norvegijos savivaldybių ir regionų asociacijos vadovais bei Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais. Vizito metu buvo išsamiai susipažinta su Norvegijos Karalystės patirtimi rinkimų srityje. Aptartas rinkimų sistemos reglamentavimas, įgyvendinimas ir rinkimų organizavimo parlamentinė kontrolė. Ypatingas dėmesys skirtas diskusijoms dėl elektroninio balsavimo, merų tiesioginių rinkimų ir Norvegijoje gyvenančių lietuvių situacijai.
Komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, 2016 m. gegužės 17-19 d. su vizitu lankėsi Helsinkyje (Suomijos Respublika). Vizito metu Komiteto delegacijos nariai susitiko su Suomijos parlamento (Eduskunta) Konstitucinės teisės komiteto pirmininke ir nariais, Specialiąja patarėja ir Teisingumo ministerijos atstovais. Vizito metu buvo susipažinta su Suomijos patirtimi rinkimų srityje.
6.2. Priimta delegacijų
Komiteto biuro atstovai 2016 m. vasario 3–5 dienomis dalyvavo susitikimuose su Seime apsilankiusiais Slovakijos Respublikos Nacionalinės Rados kanceliarijos darbuotojais. Jie buvo supažindinti su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens patirtimi, kuria būtų naudinga pasinaudoti Slovakijai 2016 m. antrąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai. Komitetų biurų atstovai pasidalino patirtimi, kaip buvo organizuojami parlamentinio matmens renginiai – specializuotų komitetų posėdžiai ir Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje vaidmuo.
2016 m. gegužės 6 d. Komitetas Seime organizavo Estijos Respublikos Riigikogo Konstitucinio komiteto, Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos komiteto bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto trišalį jungtinį posėdį. Tokios formos trišalis posėdis vyko pirmą kartą per 26 metus. Posėdžio metu kiekviena šalis pristatė savo šalies vietos savivaldos sistemą bei pasidalino patirtimi, sukaupta planuojant ir įgyvendinant reformas ar mažesnio masto pertvarkymus šioje sistemoje. Diskutuota dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų dydžio ir valdymo formos, dėl savivaldybių kompetencijos (funkcijų) ir tam skiriamų finansinių išteklių, dėl vietos valdžios institucijų sudarymo, įgaliojimų ir tarpusavio santykių, dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl seniūnijų ir seniūnaitijų ir kt.
Posėdyje dalyvavę Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų atstovai pripažino, kad toks dalykinis bendradarbiavimas duoda daug naudos, leidžia išvengti klaidų, planuojant ir įgyvendinant reformas kiekvienoje iš šalių, taip pat stiprina draugystę tarp Baltijos valstybių tautų ir gali būti pavyzdžiu ir kitoms valstybinėms institucijoms. Bendra pozicija ir bendri sprendimai aktualiais klausimais, pasiekti įvairaus formato renginiuose leistų regiono valstybėms kalbėti vienu balsu ir Europos Sąjungos lygiu: tokiu būdu stiprėtų įtaka Europos Sąjungoje bei prieš kylančias grėsmes.
Posėdyje buvo susitarta, kad tokie trišaliai Estijos Respublikos Riigikogo Konstitucinio komiteto, Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos komiteto bei Lietuvos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto susitikimai vyktų ne rečiau kaip kartą per metus. Kitas susitikimas planuojamas Taline.
2016-06-02 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai susitiko su Baltarusijos jaunųjų menedžerių mokyklos studentais. Susitikimo metu aptartos vietos savivaldos įstatymo naujovės.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
