2016 m. balandžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) šiandien, posėdyje išsamiai apsvarstęs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3750(ES) priėmė sprendimą iš esmės pritarti jam ir išdėstė 8 konkrečius pasiūlymus, kurias nuostatas būtina patobulinti. Iš pateiktų komiteto pasiūlymų, ypatingai akcentuotini šie:
1. Dėl vidaus sandorių. Komitetas siūlo konkretinti nuostatas, numatant, kad vidaus sandoriai turi atitikti įstatymu nustatytas sąlygas ir numatant teisę Viešųjų pirkimų tarnybai per 20 darbo dienų pateikti pastabas dėl tokių sandorių sudarymo.
Pastebėtina, kad vidaus sandorių dalis nuo visų viešųjų pirkimų yra per didelė todėl ją tikslinga mažinti. Tačiau prie tokio sumažinimo turėtų būti pereinama palaipsniui, įvertinant reglamentavimo pasikeitimų poveikį, ypatingai savivaldybių lygiu. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, turi užtikrinti viešųjų poreikių tenkinimą. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, tikslinga įvertinti esamą situaciją ir ieškoti priimtiniausių nuostatų, kad teisiniai santykiai būtų kaip galima geriau sureguliuoti.
2. Dėl mažos vertės pirkimų. Projekte siūloma numatyti, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (be PVM) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (be PVM).
3. Dėl aiškių terminų nustatymo. Siekiant, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų aiškios ir nevilkinamos, tikslinga reglamentuoti aiškius jų terminus, todėl komitetas siūlo patobulinti nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros gali būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui.
4. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos. Siekiant, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas, būtų išvengta teisminių ginčų, nustatyta aiški atsakomybė, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos. Komitetas siūlo įstatyme aiškiai nustatyti: kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu, reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (dabar įgaliojimai nustatyti Vyriausybės tvirtinamuose nuostatuose), reglamentuoti, kokiais teisės aktais nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo santykiai ir socialinės garantijos, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui. Pastebėtina, kad šiuo metu įstatymu nėra įtvirtinta bendrųjų nuostatų dėl valstybės pareigūnų, kuriems yra priskiriamas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, todėl tikslinga specialiame įstatyme, šiuo atveju – Viešųjų pirkimų įstatyme, sureguliuoti visus aukščiau paminėtus santykius.
Parengė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja
Jurgita Marcinkutė tel. (8 5) 239 6804, el. p. [email protected]
