2016 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai
Šios dienos posėdyje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) vertino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2015 m. veiklą, išklausydamas metinę ataskaitą. VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius akcentavo, jog pernai nuosekliai vadovautasi komiteto rekomendacijomis ir pasiekta teigiamų rezultatų. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas prevencinėms priemonėms ir jų taikymui, elektroninio deklaravimo sistemos veiksmingumo užtikrinimui, aktyviai šviečiamajai veiklai savivaldybių institucijose, iniciatyvoms teisėkūros srityje.
Kaip svarbų pasiekimą VTEK vadovas įvardijo tai, jog pernai didėjo privačių interesų viešumas – pateiktų privačių interesų deklaracijų skaičius ūgtelėjo 10 proc. Jis taip pat akcentavo, jog prevencijos ir kontrolės pastangomis po savivaldos rinkimų privačius interesus vos per pusmetį deklaravo visi 100 proc. vietos valdžios politikų. „Atsižvelgdami į tai, analogiškų rezultatų tikimės šiemet pasiekti ir medikų privačių interesų deklaravimo srityje. Siekdami, kad interesus atskleistų visi sveikatos priežiūros specialistai, kuriems galioja ši prievolė, rinksimės panašų prevencinį kelią. Taip pat artimiausiu metu pateiksime savo matymą, kaip dar patobulinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kad jame atsirastų, mūsų manymu, svarbi ir iki šiol buvusi praleista sveikatos priežiūros specialistų grandis – akušeriai. Jie turėtų patekti į privačius interesus turinčiųjų deklaruoti asmenų ratą“, – sakė R. Valentukevičius.
Tyrimų efektyvinimo srityje taip pat būta reikšmingų pokyčių – stiprinant institucijų savikontrolę, sumažėjo VTEK atliekamų tyrimų skaičius ir tris kartus išaugo kitų institucijų atliktų revizuojamų tyrimų apimtis. Pernai, kaip ir užpernai, dominavo tyrimai dėl valstybės politikų elgesio (43 proc. visų tyrimų). Dažniausiai VTEK vertino nenusišalinimo atvejus, naudojimąsi pareigomis asmeninei naudai gauti, tarnybinio transporto ar kito valstybinio turto naudojimą ne tarnybinėms reikmėms ir situacijas, kai nesilaikyta privačių interesų deklaravimo tvarkos ar atstovimo privačioms grupėms ar asmenims apribojimų.
Be kitų klausimų pristatant ataskaitą akcentuoti ir pasiekimai tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Lietuvai rengiantis stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), VTEK pateikė pirmines šalies pozicijas dėl etiško elgesio valstybės tarnyboje gerinimo, interesų konfliktų valdymo gairių ir lobistinės veiklos skaidrumo bei sąžiningumo principų. EBPO akcentavo, jog svarbu aiškiai apibrėžti lobizmo ir lobistinės veiklos sąvokas, užtikrinti, kad informacija apie lobistinę veiklą būtų pakankamai skaidri ir prieinama, o taip pat svarbu užtikrinti lobistinės veiklos stebėseną ir reikalavimų privalomumą bei valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų skaidrumą bendraujant su lobistais.
VTEK, kaip lobistų veiklos priežiūrą šalyje vykdanti institucija, nuo pernai aktyviai dalyvauja teikdama siūlymus dėl naujų, tarptautinę praktiką atitinkančių, lobistinės veiklos reguliavimo nuostatų. Šio įstatymo pakeitimo projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų sausį. Daugiau nei metus laiko jis buvo tobulintas atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pastabas ir pasiūlymus bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Pasiūlymų dėl jo pataisų teikė darbo grupei vadovavusi Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, kiti šios grupės nariai bei VTEK atstovai.
Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO), vykdanti valstybių narių atitikties Europos Tarybos nustatytiems kovos su korupcija standartams priežiūrą, yra ne kartą pabrėžusi, kad lobizmo veiklą reglamentuojančio įstatymo buvimas ir viešas lobistų registras yra geras viešojo valdymo skaidrumo požymis. Taigi patobulintas lobistinės veiklos teisinis reglamentavimas šalyje turėtų tapti veiksmingu kontrolės įrankiu. Jis leistų išskaidrinti asmenų, darančių įtaką priimant teisės aktus, veiklą.
VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas rekomendavo VTEK toliau planingai vykdyti Privačių interesų registro steigimo ir kūrimo darbus. Šis registras turėtų automatizuoti privačių interesų deklaracijų apskaitos ir kontrolės procesus. Vienas pagrindinių jo tikslų – deklaracijos prievolę turintiems asmenims pateikti preliminarias individualizuotas deklaracijas kitų valstybės informacinių išteklių pagrindu. Parengiamuosius šio registro steigimo darbus pernai pradėjusi
VTEK, šiuo metu atlieka turimos informacinės sistemos atnaujinimo darbus, rengiasi pasirašyti sutartis su kitomis informaciją registrui teiksiančiomis valstybės institucijomis, sprendžia kitas su steigimo darbais susijusias problemas. Tikimasi, jog Privačių interesų registras pradės veikti jau po dviejų metų.
VVSK rekomendavo komisijai ir toliau didinti prevencijos priemonių intensyvumą bei įvairovę, siekiant sumažinti tarnybinės etikos normų pažeidimų ir atliekamų tyrimų skaičių; orientuotis į tokias tarnybinės etikos pažeidimų prevencijos ir kontrolės priemones, kurios didina vietos priežiūros institucijų gebėjimus laiku atpažinti galimus interesų konfliktus, juos tinkamai valdyti ir savarankiškai užkardyti ir įvertinti; į prevencinę veiklą įtraukti kitas kompetentingas institucijas ar visuomenines organizacijas siekiant identifikuoti tarnybinės etikos normų pažeidimų rizikos veiksnius konkrečiuose sektoriuose, inicijuoti bendrų prevencijos priemonių įgyvendinimą bei tikslines informacines kampanijas; parengti viešojo valdymo procesų skaidrumo ir institucijų kompetencijų tarnybinės etikos srityje įvertinimo metodikas; realizuoti lobistų ir kitų teisėkūros procesui įtaką darančių asmenų veiklos skaidrumo iniciatyvas.
Parengė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro padėjėja
Genovaitė Jasaitienė tel. (8 5) 239 6806, el. p. [email protected]
Daugiau informacijos:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovė žiniasklaidai
Eglė Ivanauskaitė, 8 672 63523,el. p. [email protected]
