2016 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, gegužės 17–19 d. lankėsi Helsinkyje (Suomijos Respublika). Vizito tikslas – aptarti Suomijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius.
Suomijos Eduskuntos (parlamento) Konstitucinės teisės komiteto pirmininkė Anika Lapintie (Annika Lapintie) delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas ir veiklą teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityse. Akcentuota, kad komiteto išvados dėl teisės aktų projektų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams yra privalomos, nes šis komitetas, iš esmės, įgyvendina Konstitucinio Teismo, kuris nėra Suomijoje įsteigtas, funkcijas. Atakydama į komiteto pirmininko Valentino Bukausko klausimą dėl rinkimų sistemos Suomijoje tobulinimo, A. Lapintie pažymėjo, kad po 2015 m. įvykusių parlamento rinkimų ieškoma būdų, kaip pasiekti dar didesnį rinkimų demokratiškumą. Suomijos parlamento 200 narių yra renkami trylikoje rinkimų apygardų, iš kurių pagal teritoriją didžiausioje – Lapi apygardoje – išrenkami tik 7 parlamentarai. Numatoma, kad prieš kitus Eduskuntos rinkimus, kurie vyks 2019 m., rinkimų apygardos bus sujungiamos.
Pastebėtina, kad kitais metais nepriklausomybės šimtmetį minėsiančioje Suomijoje Rinkimų įstatymo pirmoji redakcija buvo priimta 1906 m. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta visuotinė rinkimų teisė, moterims suteikta teisė balsuoti ir sureguliuoti kiti rinkimų klausimai. Pirmieji parlamento rinkimai Suomijoje įvyko 1907 m.
Komiteto delegacijos nariams pasidomėjus apie elektroninį balsavimą, Eduskuntos Konstitucinės teisės komiteto pirmininkė pabrėžė, kad toks balsavimas Suomijoje nėra įteisintas. Ji teigė, kad pagrindinis motyvas – elektroniniu būdu balsuojant nėra užtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas iš tikrųjų paspaudžia kompiuterio mygtuką, ar elektroniniu būdu balsuojančiam asmeniui nedaro įtakos kiti šeimos nariai, kiti asmenys. Konstitucinės teisės komiteto pirmininko pavaduotojas Tapanis Telis (Tapani Tölli) pažymėjo, kad taip pat yra itin aktualūs techniniai rinkimų rezultatų apsaugos nuo kompiuterinių atakų momentai. Tiesa, pripažįstama, kad elektroninis balsavimas leistų užsienyje gyvenantiems suomiams aktyviau balsuoti per rinkimus, sudarytų galimybes greičiau suskaičiuoti balsus ir turi kitų pranašumų.
Komiteto delegacija susitikime su Eduskuntos nariais diskutavo apie tai, kaip Suomijoje yra pasiekiamas didelis (80 proc. per prezidento rinkimus, 70 proc. per rinkimus į parlamentą, 60 proc. per regionų ir savivaldybių tarybų rinkimus) rinkėjų aktyvumas, užtikrinamas skaidrus partijų ir rinkimų kampanijų finansavimas, gilinosi į kandidatų sąrašų sudarymo ir balsų skaičiavimo ypatumus.
Komiteto delegacijos susitikime su Suomijos rinkimų komisijos pirmininku Artas Jaskelainenas (Arto Jääskelainen) ir Teisingumo ministro patarėju Jusis Altonenas (Jussi Aaltonen) išsamiai aptarti rinkimų reglamentavimo ir įgyvendinimo detalūs klausimai: institucijų ir įvairaus lygio rinkimų komisijų funkcijos ir atsakomybė, kandidatų sąrašų sudarymo principai, išankstinio balsavimo organizavimas, balsavimas rinkimų dieną ir balsų skaičiavimas, skundų nagrinėjimo tvarka ir kita.
Seimo nario Algio Strelčiūno nuotraukos
Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Suomijos Respublikoje Arūno Jievalto tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorius delegacijai išsamiai pristatė Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Suomijoje gyvenančių lietuvių problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse.
Suomijos geroji patirtis rinkimų srityje bus naudinga komitetui svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, dėl kurių Seime numatoma diskutuoti dar šios sesijos metu.
Parengė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto
biuro patarėja Jurgita Marcinkutė tel. (8 5) 239 6804, el. p. [email protected]
