2016 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 4 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitos svarstyme dalyvavo Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai. Svarstymo metu komiteto nariai kėlė aštrius klausimus dėl diskriminacijos dėl socialinės padėties, sveikatos paslaugų prieinamumo, švietimo kokybės, smurto švietimo įstaigose, skyrybų ir emigracijos mastų. Pastebėta ir tai, kad ataskaitoje skiriamas per mažas dėmesys žmogaus teisėms – žmogaus teisių klausimai galėtų būti išdėstyti atskiru skirsniu.
Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas pristatė pagrindinius darbus teisingumo srityje – patobulintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos mechanizmas. Buvo išplėstas asmenų ratas, galinčių pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba. Ypač aktualu tai, kad asmuo besikreipiantis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jau gali advokatą pasirinkti pats. Ministerijai priskirta teisinio švietimo funkcija, ratifikuoti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 ir 16 protokolai. Prisijungus prie šių protokolų Lietuvos Respublikos aukščiausiosios grandies teismai įgijo galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl patariamosios nuomonės konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių aiškinimo ir taikymo klausimais.
Išklausius Teisingumo ministerijos atstovo pristatymą dėl pažangos žmogaus teisių klausimais, kurie priskiriami Teisingumo ministerijos kompetencijai, komiteto pirmininkė Zita Žvikienė pastebėjo, kad pirminės teisinės pagalbos teikimas galėtų būti tobulinamas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės tarnautojai. Tačiau savivaldybės sistemai priklausantys žmonės galimai yra linkę ginti sistemą tada, kai žmogus kreipiasi norėdamas skųsti savivaldybės veiksmus.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Jolanta Iždonienė pristatė pasiektą pažangą sveikatos apsaugos srityje. Buvo paminėtas dėmesys motinos ir vaiko sveikatai, ankstyvajai vaisiaus anomalijų diagnostikai. Tačiau komiteto pirmininkė Z. Žvikienė pastebėjo, kad sveikatos paslaugos tolsta nuo žmogaus, atokiau nuo administracijos centrų gyvenantys žmonės priversti spręsti sveikatos problemas vykti didelius atstumus, jiems autobuso bilietai nekompensuojami. Z. Žvikienė išsakė nuomonę, kad įdiegus šeimos gydytojo institutą, suprastėjo sveikatos paslaugų teikimas vaikui – tėvai su karščiuojančiu vaiku ant rankų priversti laukti bendroje eilėje. Komiteto pirmininkės nuomone, užtikrinant sveikatos paslaugų prieinamumą be diskriminacijos dėl socialinės padėties, privalu kartu dirbti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrams.
Z. Žvikienė turėjo nepatogų klausimą ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovui – kodėl vaiką mušęs mokytojas tebedirba?
Taigi, nežiūrint į Vyriausybės veiklos ataskaitoje įvardintus pažangius rodiklius, komiteto nariai turėjo nemažai ir pastabų. Ataskaitoje akcentuojama gera statistika. Tačiau nekalbama apie tai, kad skiriasi labai didelis procentas šeimų, neaptariami didžiuliai emigracijos mastai, švietimo sistemos pasiekimai prasti – reitinguose lyginamės su Azijos šalimis. Tokią kritiką išsakė komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas.
Komitetas pritarė Vyriausybės ataskaitai už 2015 metus, tačiau atkreipė dėmesį į taisytinus dalykus.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
