2016 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai
Išvažiuojamasis komiteto posėdis Šiaulių miesto savivaldybėje. Žmogaus teisių komiteto biuro nuotrauka
Gegužės 11 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) Šiaulių miesto savivaldybėje surengė išvažiuojamąjį posėdį. Posėdyje keltas smurto artimoje aplinkoje prevencijos užtikrinimo klausimas. Į posėdį buvo pakviesti Šiaurių regiono savivaldybių merai, vicemerai, vaiko teisių skyrių vedėjai, probacijos tarnybos vadovas, specializuotų pagalbos centrų vadovai. Kartu su komiteto nariais į Šiaulius vyko ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas 4 straipsnyje nustato prievolę valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Vadovaujantis šiuo straipsniu, savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, privalo numatyti savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.
Žmogaus teisių komiteto biuro nuotrauka
Komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę, išsiaiškino, kad didelė dalis savivaldybių visoje Lietuvoje nevykdo minėtos įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Tačiau posėdžio metu paaiškėjo, kad kai kurios savivaldybės atlieka pakankamai aktyvią smurto artimoje aplinkoje prevenciją, nors nustatyta, kad jų planuose šių priemonių nėra.
Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis papasakojo apie mobilias grupes, vykdančias prevencijos priemones ir aktyvią veiklą Kelmės rajone, siekiant užkirsti kelią artimoje aplinkoje, tačiau tokia veikla savivaldybės planuose fiksuota nebuvo. Meras atkreipė dėmesį į specializuotos psichologinės pagalbos poreikį ir teisės aktais įtvirtinto, į rezultatus orientuoto koordinavimo stoką. Prevencijos ir pagalbos smurtą patyrusiam asmeniui koordinavimo problemą vieningai akcentavo visi šiuo klausimu pasisakę posėdžio dalyviai. Medikai suteikia pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, tačiau neinformuoja apie matomus smurto požymius policijos; policija neinformuoja vaiko teisių skyrių apie visus smurtą patyrusius vaikus, remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu; smurtą patyrusiems asmenims trūksta informacijos apie galimą pagalbą; specializuota psichologinė pagalba nėra prieinama smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems vaikams.
Įvertinusi iškeltas problemas, ŽTK pirmininkė Zita Žvikienė teiravosi posėdžių dalyvių nuomonės, ar reikalingas realiai veikiantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių vykdymo koordinatoriaus ir, ar koordinatoriaus vaidmuo įstatymu galėtų būti priskiriamas savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo pavaduotojas – tinkami asmenys prevencinių priemonių įgyvendinimo priežiūrai ir koordinavimui užtikrinti. Taip pasisakė ne tik kalbėję savivaldybių politikai, bet ir policijos, vaiko teisių skyrių atstovai, kiti pasisakę posėdžio dalyviai.
Posėdyje įvardinti ir pažangūs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimo aspektai. Šiandien smurtą artimoje aplinkoje patyrusi moteris nebesijaučia dėl to kalta. Tai pažymėjo ŽTK narius į Šiaulius pakvietusi Moterų veiklos inovacijų centro vadovė Salomėja Jasudienė.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
