2016 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 18 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ (XIIP-2035).
Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga 2014 m. pradžioje vienijo 23 religines bendruomenes. Ši bendrija tęsia XX a. pradžioje Lietuvoje atsiradusių sekmininkų bendruomenių veiklą. Pirmoji sekmininkų bendruomenė Lietuvoje buvo įkurta 1912 m. Remiantis Teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 12 d. pateikta išvada, Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio nustatytas sąlygas religinėms bendrijoms, kurioms galima suteikti valstybės pripažinimą.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 43 straipsniu, valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Remiantis Įstatymu, valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.
Projektu siekiama įgyvendinti Konstitucijoje ir Įstatyme nustatytus religinių bendrijų teisinius santykius ir teises, o taip pat palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai kels didesnį visuomenės pasitikėjimą bažnyčios veikla ir tai suteiks šiai bažnyčiai platesnes galimybes užsiimti dvasiniu visuomenės narių ugdymu, didinti vaikų ir jaunimo užimtumą.
Remiantis Teisingumo ministerijos išvada, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai. Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga yra palaikoma visuomenės. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros, taip pat Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro pateiktose nuomonėse pažymima, kad bendruomenė įsitvirtino Lietuvos visuomenės gyvenime ir tapo neatsiejama istorinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Surinkti duomenys bei ekspertų išvados leidžia teigti, kad sekmininkai nuo XX a. pradžios įsiliejo į Lietuvos istoriją, turi dešimtmečius susiformavusią visuomenės atramą. Bendrija dalyvauja visuomenės gyvenime, aktyviai veikia labdaros ir socialinės pagalbos projektuose: padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių, rūpinasi vaikų dienos centrais, organizuoja labdaringą medicininės pagalbos teikimą, dalyvauja teikiant dvasinius patarnavimus nuteistiesiems, vykdo švietėjišką veiklą.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
