2016 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto narai Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergejus Ursulas, Ona Valiukevičiūtė ir Egidijus Vareikis vyksta į Rygą (Latvijos Respublika) birželio 9–10 dienomis dalyvauti susitikimuose su Latvijos Respublikos Saeimos Teisės bei Žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komitetų ir Ombudsmeno institucijos atstovais. Vizito programoje taip pat numatytas susitikimas su Rygos regioninio apeliacinio teismo teisėja.
Vizitą iniciavęs ŽTK, pastaruoju metu daug dėmesio skiriantis smurto artimoje aplinkoje problemai Lietuvoje spręsti ir kompleksiškai peržiūrintis šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, nusprendė, kad būtų labai naudinga plačiau susipažinti, kaip ši problema yra sprendžiama kaimyninėje Latvijos Respublikoje, nes 2014 metais Latvijoje buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sustiprinta smurtą patyrusių asmenų apsauga, ir jau 2015 metais numatytos priemonės buvo sėkmingai taikytos. 2015 m. Latvijos Ombudsmeno institucija tapo akredituota A statusu kaip visiškai atitinkanti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje patvirtintus Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus.
Lietuva kol kas neturi tokios institucijos, tačiau ŽTK remia Seimo kontrolierių įstaigos siekį gauti A statuso akreditaciją ir tapti Nacionaline žmogaus teisių institucija Lietuvoje. Vizito metu tikimasi susipažinti ir pasinaudoti geriausia Latvijos patirtimi ir pažanga žmogaus teisių užtikrinimo srityje. Vizito metu ŽTK sieks sužinoti, kokių veiksmingų priemonių imasi Latvija, siekdama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, taip pat tikisi sulaukti vertingų patarimų, kokių tolimesnių žingsnių turėtų imtis Lietuva, norėdama turėti A statusą atitinkančią Nacionalinę žmogaus teisių instituciją.
2016 m. gegužės 26 d. sukanka penkeri metai, kai Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šio įstatymo priėmimas buvo svarbus įvykis Lietuvos visuomenei ir valstybei. Pirmą kartą buvo pripažinta, kad dėl smurtu artimoje aplinkoje keliamos žalos šis nusikaltimas priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Valstybė išreiškė įsipareigojimą greitai reaguoti į iškilusias grėsmes, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. ŽTK aktyviai atlieka įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės pavedimą pateikti pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo, ėmėsi iniciatyvos detaliai analizuoti įstatymo taikymo problemas, siekiant šio žmogaus teisių pažeidimo užkardymo ir veiksmingesnės nukentėjusiųjų nuo smurto apsaugos. Komitetas, atsižvelgdamas į būtiną kompleksinį požiūrį sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą, sausio 13 d. posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti.
Latvijos Saeimas 2014 metais yra priėmęs civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis nustatytos specialiosios apsaugos priemonės ieškovui civilinėje byloje, jei jis yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje nuo atsakovo. Komiteto nariai susitiks su teisėja ir aptars praktinius naujų nuostatų įgyvendinimo aspektus bei jų efektyvumą apsaugant asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje.
Parengė
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]
