2016 m. birželio 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Birželio 9–10 dienomis Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kartu su Seimo kontrolierių įstaigos vadovu Augustinu Normantu lankėsi Rygoje, kur dalinosi gerąja patirtimi žmogaus teisių srityje su Latvijos Respublikos Saeimos nariais, teisininkais, žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, Latvijos Respublikos ombudsmenu. Buvo aptarti kovos su smurtu artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsaugos, o taip pat nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje patvirtintus Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus (vadinamus Paryžiaus principus) akreditacijos klausimai.
Komitetas pastaruoju metu daug dėmesio skiria smurto artimoje aplinkoje problemai Lietuvoje spręsti ir šiuo metu kompleksiškai peržiūri šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Komitetas siekia išanalizuoti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemas ir pateikti teisės aktų pakeitimus. Komiteto nariai norėjo susipažinti, kaip ši problema yra sprendžiama kaimyninėje Latvijos Respublikoje, nes 2014 metais Latvijoje buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sustiprinta smurtą patyrusių asmenų apsauga ir jau dveji metai yra sėkmingai taikomos prevencinės smurtą patyrusių asmenų priemonės.
Susitikimas su teisėja p. Ilze Celmina ( Vytauto Valentinavičiaus nuotr.)
Komitetas susitiko su Rygos regioninio apeliacinio teismo teisėja Ilze Celmina. Teisėja, pristatė komiteto nariams Latvijos Respublikoje nustatytas prevencines smurtą patyrusio asmens priemones, kurios gali būti taikomos neiškėlus baudžiamosios bylos. Šios priemonės buvo nustatytos civilines procedūras reglamentuojančiame įstatyme. Prevencinės priemonės teismo gali būti skiriamos smurtą patyrusio asmens prašymu – tai įpareigojimas smurtautojui negyventi kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, nesiartinti prie jo tam tikru atstumu, nebendrauti ir neieškoti kontaktų su juo. Tokios nuostatos įstatymu buvo priimtos 2014 metų kovo mėnesį ir jas teismai sėkmingai taiko (per dvejus metus tokios priemonės buvo pritaikytos apie 1000 kartų). Už teismo sprendimo nevykdymą, tai yra nustatytų prevencinių priemonių pažeidimus, smurtautojui gali būti keliama baudžiamoji byla (tokių atvejų pasitaiko daugiau nei 100 per metus). Taip pat teisėja pasidalino mintimis su komiteto nariais apie smurto artimoje aplinkoje reiškinio specifinius aspektus. Pasak teisėjos, pakliuvusi į smurtautojo galios ir kontrolės ratą, auka tampa priklausoma ir yra reikalinga supratimo bei pagalbos, siekiant, kad ji suprastų ir įvertintų savo padėtį, atsikratytų kaltės jausmo dėl patiriamo smurto ir išsivaduotų iš smurtautojo priklausomybės. I. Celmina pastebėjo, kad ir teisėjai dirbantys su smurto artimoje aplinkoje bylomis, turi turėti specialiųjų žinių apie šį reiškinį – dažnai smurto išvarginta auka gali pasirodyti irzli, pikta ir labai antipatiška, o tuo tarpu smurtautojas gali atrodyti charizmatiškas, gerbiamas ir mylimas draugų žmogus.
Susitikimas su Latvijos Respublikos Ombudsmenu p. Juris Jansons ( Vytauto Valentinavičiaus nuotr.)
Susitikime su Latvijos Respublikos Saeimos Žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komiteto pirmininke Inese Laizane, Teisės komiteto bei nevyriausybinių organizacijų atstovais buvo pasikeista informacija apie teisines priemones kovoje su smurtu artimoje aplinkoje bei aptartos kylančios problemos kovoje su šiuo reiškiniu. Pastebėta, kad alkoholizmo problema išlieka viena iš pagrindinių nesocialaus elgesio priežasčių tiek mūsų šalyje, tiek ir Latvijoje. Taip pat pristatytos ne tik prevencinės apsaugos priemonės, nustatytos civilines procedūras reglamentuojančiame įstatyme, bet ir Policijos įstatyme įtvirtinta teisė policijos pareigūnui, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, įpareigoti smurtautoją įpareigoti išsikelti iš namų iki 8 dienų laikotarpiui. Smurtą patyręs asmuo gali kreiptis į teismą dėl šių priemonių pratęsimo.
2015 metais Latvijos Respublikos Ombudsmeno institucija tapo akredituota A statusu kaip visiškai atitinkanti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje patvirtintus Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus. Lietuva kol kas neturi tokios institucijos, tačiau Žmogaus teisių komitetas remia Seimo kontrolierių įstaigos siekį gauti A statuso akreditaciją ir tapti Nacionaline žmogaus teisių institucija Lietuvoje. Todėl komiteto nariai, siekiant tobulinti žmogaus teisių apsaugos sistemą, susipažino su gerąja kaimyninės šalies patirtimi. Susitikime su Latvijos Respublikos Ombudsmenu Juriu Jansonsu, Latvijos ombudsmenas sakė, kad ombudsmeno institucijai gavus A statuso akreditaciją, sustiprėjo jo, kaip nepriklausomo ombudsmeno pozicija ginant žmogaus teises. Latvijos ombudsmenas atsakingas ne tik už kovą su biurokratizmu, tačiau jo veikla apima ir lygių galimybių klausimus bei vaiko teisių apsaugos klausimus. Kaip vieną esamų opiausių problemų, Juris Jansonsas akcentavo Latvijos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, kylančias problemas dėl netinkamos vaikų priežiūros pagal šalies, kurioje jie apsigyvena, įstatymus. Latvijos Respublikos ombudsmenas ėmėsi iniciatyvos užtikrinti tinkamą asmenų, vykstančių gyventi į užsienio šalį su vaikais, informavimo sistemą. Oro uostuose autobusų stotyse yra iškabinta informacija apie pagrindinius vaiko teisių apsaugos aspektus šalyse, į kurias dažniausiai yra vykstama. Taip pat siūlomi veiksmai tėvams, jei užsienio vaiko teisių tarnybos atkreipia dėmesį į galimus vaiko teisių pažeidimus. Tad oro uostose socialinė reklama, skirta vykstantiems į užsienio šalį su vaikais, ragina žinoti vaiko teisių apsaugos sistemą šalyje, į kurią vyksti, bendradarbiauti, tačiau nepasirašinėti dokumentų, kurių nesupranti, kreiptis į teisininką.
Socialinė reklama, skirta gyventi į užsienį su vaikais vykstantiems tėvams (Žmogaus teisių komiteto biuro nuotr.)
Komiteto nariai pripažino, kad iš kaimynų latvių galime pasisemti nemažai gerųjų patirčių žmogus teisių srityje.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
