2016 m. spalio 12 d. pranešimas žiniasklaidai
2016 m. spalio 12 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) apsvarstė Europos Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Bendra Europos prieglobsčio sistema grindžiama taisyklėmis, pagal kurias nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašytojus ir už prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų duomenų bazę, taip pat bendrais prieglobsčio procedūrų, priėmimo sąlygų, pripažinimo ir tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugos standartais.
Nors padaryta nemaža pažanga plėtojant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, valstybių narių taikomų procedūrų tipai, užtikrinamos prašytojų priėmimo sąlygos, pripažinimo rodikliai ir tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamos apsaugos pobūdis vis dar gerokai skiriasi. Šie skirtumai, be kita ko, skatina antrinį judėjimą ir palankiausios prieglobsčiui valstybės paiešką, sukuria traukos veiksnius ir galiausiai lemia tai, kad valstybėms narėms tenka nevienoda atsakomybė už apsaugos suteikimą tiems, kuriems jos reikia.
2016 m. gegužės 4 d. Europos Komisija pateikė pirmą bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos pasiūlymų rinkinį, susijusį su trimis prioritetais: sukurti tvarią ir teisingą Dublino sistemą, pagal kurią būtų nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (COM(2016)270) , sustiprinti sistemą EURODAC, kad būtų galima veiksmingiau stebėti antrinį judėjimą ir lengviau kovoti su neteisėta migracija (COM(2016)272) ir įkurti tikrą Europos prieglobsčio agentūrą, kad būtų užtikrintas tinkamas Europos prieglobsčio sistemos veikimas (COM(2016)271).
Antrąjį pasiūlymų rinkinį, sudaro dar keturi pasiūlymai: pasiūlymas, pagal kurį Prieglobsčio procedūrų direktyva pakeičiama reglamentu, kuriuo suderinamos visose valstybėse narėse šiuo metu taikomos skirtingos procedūros ir sukuriama tikra bendra tvarka (COM(2016)467); pasiūlymas, kuriuo Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyva pakeičiama reglamentu, kuriuo nustatomi vienodi asmenų, kuriems reikia apsaugos, pripažinimo ir tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamų teisių standartai (COM(2016)466); ir pasiūlymas, pagal kurį Priėmimo sąlygų direktyva peržiūrima siekiant dar labiau suvienodinti priėmimo sąlygas ES, padidinti prašytojų integracijos galimybes ir sumažinti antrinį judėjimą (COM(2016)465). Galiausiai, vykdydama 2016 m. balandžio 6 d. paskelbtą įsipareigojimą suteikti daugiau galimybių teisėtai atvykti į ES, Komisija taip pat siūlo sukurti struktūrinę Sąjungos masto perkėlimo į ES sistemą, kad tarptautinės apsaugos suteikimas ES būtų geriau valdomas, asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, būtų sudaromos sąlygos tvarkingai ir saugiai atvykti į ES ir taip būtų laipsniškai mažinama paskatų atvykti neteisėtai (COM(2016)468).
Šie pasiūlymai yra neatsiejama bendros Europos prieglobsčio sistemos visapusiškos reformos dalis ir yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Pasiūlymais siekiama sudaryti tvirtą, nuoseklią ir integruotą bendra Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą bendromis, suderintomis taisyklėmis, kurios būtų veiksmingos, užtikrintų reikiamą apsaugą ir visiškai atitiktų 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso.
Toliau plėtojamos veiksmingos ir reikiamą apsaugą užtikrinančios bendros Europos prieglobsčio sistemos paskirtis – užtikrinti visišką nacionalinių prieglobsčio sistemų konvergenciją, sumažinti antrinio judėjimo paskatų, sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir apskritai sukurti gerai veikiančią Dublino sistemą. Ši sistema užtikrina, kad visoje ES su prieglobsčio prašytojais būtų elgiamasi vienodai ir tinkamai. Ji suteikia reikiamų priemonių greitai nustatyti, kuriems asmenims iš tiesų būtina tarptautinė apsauga, ir sugrąžinti tiems asmenims, kuriems apsaugos nereikia.
Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė bendrai Europos Sąjunogs prieglobsčio sistemos reformai, tačiau savo sprendimuose akcentavo, kad būtina išlaikyti svavanorišką valstybių narių dalyvavimą prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizme ir išreiškė nepritarimą nuolatinio automatinio asmenų perkėlimo mechanizmo sukūrimui. Komiteto nuomone būtina išlaikyti valstybių narių solidarumą ir pasidalinti našta, kuri tenka kitoms ES valstybėms narėms dėl didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus. ŽTK ragina plačiau naudoti alternatyvias priemones (ekspertų pagalba, technikos teikimas), išreiškiant solidarumą ir siekiant padėti valstybėms narėms patiriančioms didelį prieglobsčio prašytojų antplūdį.
Komitetas taip pat pabrėžė būtinybę laikytis bendrų vertybių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir laisvių srityje bei Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, kuriomis valstybės narės įsipareigojo gerbti ir saugoti žmogaus orumą, uždrausti kankinimą ir nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą, taip pat užtikrinti asmenims teisę į prieglobstį, bei negrąžinimo principo tinkamą taikymą.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 239 6821, el. p. ruta.ragaliauskiene@lrs.lt..