2016 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) spalio 19 d. posėdyje apsvarstė Organizuoto nusikalstamumo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041 bei su šiuo projektu susijusius Kriminalinės žvalgybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Gyventojų turto deklaravimo, Aviacijos, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Pluoštinių kanapių, Korupcijos prevencijos, Asmens ir turto saugos, Sprogmenų apyvartos kontrolės, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės, Radiacinės saugos, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymų pakeitimų bei Baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų įstatymų projektus (XIIP-4042 – XIIP-4059).
Dabartinė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo redakcija (toliau – galiojantis Įstatymas) jau neatitinka laikmečio realijų. Organizuotas nusikalstamumas kelia vieną didžiausių grėsmių saugumui, stabilumui, demokratijai ir pagrindinėms piliečių teisėms – tai yra kertinėms vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jis daro tiesioginę ir netiesioginę žalą valstybės ir visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, gerovei, ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir pasaulis patyrė organizuoto nusikalstamumo geografinį išplitimą. 2013 m. Europolo duomenimis, ES veikia apie 3600 organizuotų nusikalstamų grupių (toliau – ONG). 2013 m. Europolo atliktame Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime (SOCTA 2013) pažymima, kad organizuotas nusikalstamumas yra iš esmės paveiktas globalizacijos procesų: daugėja ONG, kurios nėra susietos su konkrečia pilietybe ar tautybe, o ir nusikalstamos veikos nebegali būti lengvai siejamos tik su tam tikru regionu. ONG veikla tampa vis sudėtingesnė ir įvairesnė. ONG naudojasi moderniomis technologijomis, finansų ir teisės sričių profesionalų paslaugomis, tiek vykdydamos nusikalstamas veiklas, tiek ir siekdamos išvengti baudžiamojo persekiojimo ir apsaugoti savo turtą.
Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus ir skyrimo tvarką. Tačiau šiame statyme nėra apibrėžtos nei organizuoto nusikalstamumo, nei ONG sąvokos, nereglamentuotos organizuoto nusikalstamumo užkardymą įgyvendinančių padalinių teisės ir pareigos, nesukurtas koordinavimo mechanizmas. Praktikoje susiduriama ir su teisinio reguliavimo spragomis, pvz. ikiteisminio tyrimo bylą dėl ONG narių perdavus į teismą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kriminalinės žvalgybos ir proceso veiksmai ONG narių atžvilgiu dėl tų pačių veikų nebegali būti atliekami ir nėra galimybės prevenciškai užtikrinti, kad tokie asmenys toliau nevykdytų nusikalstamos veiklos. Įstatymo nuostatos nesusietos su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, todėl dažnai iškyla praktinės galiojančio Įstatymo taikymo problemos.
Taigi įstatymas šiandien turi apimti visas sritis, kuriose gali būti sąsajos su organizuotu nusikalstamumu. Šis teisės aktas turi susisieti su kitais teisės aktais ir nustatyti aiškias taikymo procedūras bei sąvokas, todėl turi būti tobulinamas, atsižvelgiant į praktines galiojančių kitų teisės aktų nuostatas. Tai įgalintų sustiprinti organizuoto nusikalstamumo kontrolę. Todėl įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti galiojančio Įstatymo nuostatas, įtvirtinti (apibrėžti) organizuoto nusikalstamumo, ONG sąvokas, susieti šį Įstatymą su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Rengėjai siūlo keisti ir įstatymo pavadinimą galiojantis Įstatymas būtų pakeistas šių dienų realijas atitinkančiu Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymu.
Beje, Italija išskiriama kaip vienas iš gerųjų kovos su organizuotu nusikalstamumu pavyzdžių, nes šalis yra įdiegusi prevencinio pobūdžio nebaudžiamąją sistemą, kuri visiškai nepriklauso nuo baudžiamosios. Individualios prevencinės priemonės (judėjimo ir apsigyvenimo laisvės apribojimas, pvz., speciali viešojo saugumo priežiūra, draudimas arba įpareigojimas neišvykti iš tam tikros savivaldybės teritorijos, turto areštas ir konfiskavimas) taikomos asmenims, kurie laikomi socialiai pavojingais, nepaisant, ar jie dalyvauja vykdant nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad Italijos prevencinių priemonių sistema yra laikoma iš esmės atitinkančia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintus principus.
Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir šio projekto lydintiems įstatymo projektams, tačiau pasiūlė tobulinti įstatymų projektų nuostatas pagal ekspertų pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė. Ypač atkreiptas dėmesys į būtinybę laikytis konstitucinio proporcingumo principo ir kitų esminių žmogaus teisių apsaugos principų, nustatant organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones ir jų taikymą.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
