2016 m. lapkričio 8 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Žmogaus teisių komitetas lapkričio 8 d. posėdyje svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-4392) ir Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-4393) (toliau – įstatymų projektai). Šių įstatymo projektų rengimą paskatino poreikis užtikrinti lygių galimybių kontrolieriaus veiklos teisinį aiškumą ir sistemiškumą.
Lietuvoje veikia du asmenų lygybę užtikrinantys įstatymai, tai Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (galioja nuo 1999 m.), kuris draudžia bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties ir Lygių galimybių įstatymas (galioja nuo 2005 m.), kuris draudžia diskriminaciją dėl visų trylikos pagrindų: lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Taigi, Lygių galimybių įstatymas buvo priimtas vėliau. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius tarnyba, vėliau, priėmus Lygių galimybių įstatymą, buvo pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Teisinės nuostatos, reglamentuojančios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisinius pagrindus, kontrolieriaus kompetenciją, jam keliamus reikalavimus, skyrimo tvarką, įgaliojimų pradžią ir pabaigą, o taip pat skundų priėmimą ir tyrimą liko Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Taip pat reikalavimai, keliami lygių galimybių kontrolieriui skiriasi nuo reikalavimų, nustatytų kitiems Seimo skiriamiems žmogaus teises ginantiems pareigūnams – Seimo kontrolieriams ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui.
Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo reglamentuojant lygių galimybių kontrolieriaus veiklą, bei siekiant didžiausio šio pareigūno veiklos efektyvumo, siūloma šiuo metu galiojančiame Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme esančius IV ir V skyrius, reglamentuojančius Įstatymų vykdymo kontrolę ir priežiūrą bei skundų priėmimą ir tyrimą, perkelti į Lygių galimybių įstatymą.
Taip pat siūloma pakeisti lygių galimybių kontrolieriui keliamus reikalavimus: nustatytą 5 metų teisinio darbo arba darbo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažo reikalavimą, siūloma keisti į būtiną 10 metų teisinio darbo stažą. Lygių galimybių kontrolieriaus kadencijų skaičius buvo neribojamas, priėmus naujos redakcijos įstatymo projektus būtų nustatoma, kad tas pats asmuo lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Taip nauju reglamentavimu būtų patikslinti lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, būtų nustatytos supaprastintos skundų tyrimo procedūros bei patikslinami skundų nagrinėjimo terminai. Būtų nustatyta ir tai, kad lygių galimybių kontrolierius negali dalyvauti politinėje veikloje.
Komitetas pritarė įstatymų projektams.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
