LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
2015 metų rudens sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio komiteto veiklos
A T A S K A I T A
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau – Komitetas) veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2016 m. kovo 15 d. Komiteto posėdyje.
KOMITETO SUDĖTIS
1. Zita ŽVIKIENĖ – Komiteto pirmininkė
2. Mantas ADOMĖNAS – Komiteto pirmininko pavaduotojas
3. Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ – Komiteto narė
4. Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ - Komiteto narė
5. Leonard TALMONT – Komiteto narys
6. Sergej URSUL – Komiteto narys
7. Ona VALIUKEVIČIŪTĖ – Komiteto narė
8. Egidijus VAREIKIS – Komiteto narys
KOMITETO BIURAS
1. Jolanta Savickienė - vedėja
2. Eglė Gibavičiūtė - patarėja
3. Rūta Ragaliauskienė - patarėja
4. Jūratė Mikulskienė – padėjėja
5. Deimantė Žegunė - padėjėja
I. BENDRA INFORMACIJA
|
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
|
|
1.1.
|
Seimo pavedimai komitetui
Iš jų kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui
|
35
6
29
|
|
Europos Sąjungos reikalų svarstymas
|
|
1.2.
|
Dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui
|
6
|
|
1.3
|
Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba dėl kito Europos Sąjungos dokumento
|
11
|
|
1.4.
|
Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
|
2
|
|
2. Posėdžiai ir klausymai
|
|
2.1.
|
Komiteto posėdžiai
Iš jų: išvažiuojamieji
|
17
3
|
|
2.2.
|
Klausymai
|
5
|
|
3. Parlamentinė kontrolė
|
|
|
3.1.
|
Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų
|
8
|
|
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
|
|
4.1.
|
Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų
|
742
|
|
4.2.
|
Parengta atsakymų ir raštų
|
340
|
|
5. Renginiai
|
|
5.1.
|
Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų, pasitarimų, susitikimų, kitų renginių
|
7
|
|
6. Tarptautiniai ryšiai
|
|
6.1.
|
Surengta vizitų
|
1
|
|
6.2.
|
Priimta delegacijų
|
2
|
II. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS
Seimo rudens sesijoje priimti teisės aktai, kuriuos Komitetas svarstė kaip pagrindinis
2015 m. spalio 20 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 571 straipsniu ir priedu įstatymą Nr. XII-1965, kuris sukurs saugesnę aplinką vaikui jį ugdant ir auklėjant. Tikimasi, kad sumažės smurto prieš vaikus atvejų, o asmenims, padariusiems nusikaltimus prieš vaikus, bus apribota galimybė dirbti su vaikais susijusį darbą. Įstatyme yra nustatyta, kad priimamas į darbą asmuo darbdaviui turi pristatyti pažymą, kuri įrodytų, kad jis nebuvo teistas už Įstatyme nurodytas veikas.
Lapkričio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 pakeitimo 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymą Nr. XII-2083, kuris parengtas, siekiant perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvos 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę. Ši direktyva nustato reikalavimus subjektams, kurie sprendžia vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčus ne teismo tvarka. Priimtas įstatymas sudaro palankias ir aiškias sąlygas vartojimo ginčų sprendimui ne teismo tvarka, skatina taikų ginčų išsprendimą ir užtikrina aukšto lygio vartotojų apsaugą.
Lapkričio 19 d. Seimas priėmė Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2050, kuriuo užtikrinama galimybė visiems šeimos nariams (tėvams, vaikams ir vaikaičiams), vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė, taip realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, o kartu per šeimos ryšius puoselėti lietuvybę, ryšį su Lietuva ir realizuoti galimybes prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
III. EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ
Rugsėjo 30 d. Komitetas svarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas ir iš dalies keičiamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas, nustatymo kriterijai ir mechanizmai Nr. COM(2015)450. Komitetas priėmė išvadą, kurioje pasisakė, kad Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Komitetas nepritarė siūlymui nustatyti privalomą perkėlimo mechanizmą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ieškoti lanksčių būdų, kaip spręsti susidariusias sudėtingas problemas migracijos srityje: stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, skatinti teisėtos migracijos būdus, didinti ES grąžinimo sistemos veiksmingumą..
Lapkričio 25 d. Komitetas svarstė ES migracijos politikos aktualijas:
a) Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ Nr. COM(2015) 453;
b) Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę.“ Nr. COM(2015) 490;
c) Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai„Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo esama padėtis.“ Nr. COM(2015) 510.
Komitetas išklausė Vidaus reikalų ministerijos pateikta informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant naujausias ES priemones pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti.
Gruodžio 3 d. posėdyje Komitetas svarstė Europos Komisijos 2016 m. darbo programą Nr. COM(2015)610. Įvertinęs Europos Komisijos pasiūlymus, Komitetas išskyrė šias aktualias iniciatyvas: Darbo jėgos judumo paketą, ES 2020 strategijos peržiūrą, Skaitmeninės vidaus rinkos strategijos įgyvendinimą, Geresnį migracijos valdymą, Sienų valdymo paketą.
Gruodžio 3 d. Komitetas svarstė Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos pateiktą pasiūlymą dėl ,,Žaliosios kortelės“ dėl įmonių socialinės atsakomybės principus įgyvendinančio ES teisėkūros pasiūlymo bei Latvijos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą dėl ,,Žaliosios kortelės“ dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūros iniciatyvos. Komitetas išreiškė pritarimą šiems abiems ,,Žaliosios kortelės“ pasiūlymams.
2016 m. sausio 13 d. Komitetas svarstė Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo Nr. COM(2015)615 atitikimą subsidiarumo principui. Pasiūlymo tikslas - pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir užkirsti kelią laisvo prieinamų gaminių ir paslaugų judėjimo kliūtims ir jas pašalinti. Komiteto nuomone, būtina suderinti nacionalines priemones Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir pašalinti susiskaidymą prieinamų gaminių ir paslaugų rinkoje, sukurti masto ekonomiją, palengvinti tarpvalstybinę prekybą ir judumą, taip pat užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą. Komitetas, atlikęs Pasiūlymo nuostatų analizę, mano, kad jis atitinka subsidiarumo principą.
2016 m. vasario 12 d. Komitetas svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų Nr. COM(2015)634 ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų Nr. COM(2015)635. Pasiūlymais siekiama panaikinti vartojimo sutarčių teisines kliūtis internetinės prekybos srityje ir padėti sukurti tikrą įmonėms ir vartotojams naudingą bendrąją skaitmeninę rinką. Valstybės narės negali savo iniciatyva pašalinti kliūčių, atsirandančių dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų. Tai galima pasiekti tik ES iniciatyvos lygmeniu. Komiteto nuomone, Pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą. Komitetas iš esmės pritarė Teisingumo ministerijos 2016-01-15 paruoštoms pozicijoms Nr. POZ-35 ir Nr. POZ-34.
2016 m. vasario 12 d. Komitetas svarstė Komisijos Komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos ir efektyvaus Europos išorės sienų valdymo Nr. COM(2015)673, Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, Reglamentą (EB) Nr. 863/2007 ir Sprendimą 2005/267 / EB (15398/15) Nr. COM(2015)671 bei Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pakeičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, dėl pasienio tikrinimų stiprinimo atitinkamose duomenų bazėse prie išorės sienų Nr. COM(2015)670. Komitetas iš esmės pritarė Vidaus reikalų ministerijos 2015-12-21 parengtai pozicijai Nr. POZ-606 bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-12-30 pozicijai Nr. POZ-618. Komiteto nuomone, pasiūlymas Nr. COM(2015) 670 ir pasiūlymas Nr. COM(2015)671 atitinka subsidiarumo principą.
IV. PARLAMENTINĖ KONTROLĖ
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, aiškinosi situaciją laisvės atėmimo vietose. Rugsėjo 1 d. nuteistieji pradėjo bado streiką dėl prieš dvi savaites įsigaliojusio draudimo rūkyti uždaro tipo kamerose bei nuo kitų metų įsigaliosiančio draudimo rūkyti įkalinimo įstaigų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Komitetas ir komiteto nariai sulaukė apie 50 skambučių ir virš dvidešimties laiškų, kuriuose nuteistųjų artimieji buvo susirūpinę badaujančių kalinių sveikata, o taip pat dėl neva ribojamų galimybių nuteistiesiems matytis su vaikais. 2015 m. rugsėjo 16 d. Komitetas susitiko su Teisingumo ministru Juozu Bernatoniu ir Kalėjimų departamento atstovais ir išklausė informaciją apie situaciją laisvės atėmimo vietose. Komitetas, įvertinęs pateiktą informaciją, pritarė naujoms Bausmių vykdymo kodekso nuostatų įgyvendinimo priemonėms, tačiau atkreipė Kalėjimų departamento dėmesį, kad badaujantiems nuteistiesiems būtų tinkamai užtikrintos sveikatos priežiūros paslaugos.
Rugsėjo 23 d. Komitetas svarstė Seimo kontrolierių 2014 m. veiklos ataskaitą. Pritaręs Seimo kontrolierių veiklos ataskaitai, Komitetas parengė Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2014 metų veiklos ataskaitos, kuriame išdėstyti pasiūlymai Seimo kontrolieriams aktyviai dalyvauti valstybei formuojant bendrą žmogaus teisių apsaugos koncepciją, politiką ir praktiką bei plačiau informuoti visuomenę apie savo veiklą, gero viešojo administravimo įtaką žmogaus teisių pažeidimų prevencijai užtikrinti. Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė pastebėjo, kad kaimo gyventojas dažniausiai nėra susipažinęs su Seimo kontrolierių veikla bei galimybėmis ginti savo teises, todėl būtinos papildomos priemonės plačiam visuomenės informavimui.
Vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas rugsėjo 30 d. apsvarstė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro išvadas „Dėl socialinės reklamos kampanijos „Vyrai už moteris“. Socialinėje reklamoje vaizduojami smurtautojai vyrai kiaulės, asilo, šuns galvomis ir raginama pamatytą smurtą sustabdyti ir pranešti apie jį policijai. Centro išvadose teigiama, kad Lygių galimybių kontrolierius nepagrįstai netyrė kreipimosi dėl reklamos diskriminacinio pobūdžio. Komitetas įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ugdant visuomenės nepakantumą smurtui bei kovojant su giliai įsišaknijusiais lyčių stereotipais, tačiau atkreipė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos dėmesį, kad viešai pateikiant informaciją, galinčią turėti pažeminimo ar paniekinimo požymių, būtina užtikrinti, kad tokioje informacijoje nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių vienas asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.
Iki 2015 m. lapkričio 15 d. į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatos, ir Seimas, įgyvendindamas direktyvą, gruodžio 17 d. priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-3703(2), tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo pataisos, siejamos su minėtos direktyvos įgyvendinimu, iki šiol dar derinamos ministerijose.
Žmogaus teisių komitetas 2016 m. sausio 4 d. gavo Seimo Pirmininkės L. Graužinienės pavedimą parlamentinės kontrolės rėmuose įvertinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą ir pateikti pasiūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo. Komitetas, siekdamas išsiaiškinti įstatymo taikymo problemas ir nustatyti poreikį tobulinti šį įstatymą ir remdamasis Seimo statuto 48 straipsnio 8 dalimi, 2016 m. sausio 13 d. Komiteto posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti. Posėdyje buvo priimtas sprendimas į Komiteto darbo grupės sudėtį įtraukti kompetentingų institucijų atstovus. Vasarį įvyko 4 parengiamieji darbo grupės susitikimai su atskirų institucijų atstovais ir išklausytos problemos, susijusios su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu. Kovo 9 d. įvyko pirmasis darbo grupės posėdis, kuriame pradėti formuluoti pasiūlymai ir sprendimai.
2016 m. sausio 21 d. Žmogaus teisių komitetas, reaguodamas į piliečio Eduardo Krasovskio skundą dėl negaunamos kompensacijos (8000 Lt) iš Latvijos piliečio, aiškinosi, kodėl teismo 2011 m. nuosprendžiu pripažinus kaltu atsakovą Latvijos pilietį bei išsprendus civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo Eduardo Krasovskio naudai, pareiškėjui iki šiol nėra atlyginta neturtinė žala. Problemos esmė ta, kad atsakovas Latvijos pilietis gauna minimalias pajamas ir neturi galimybės atlyginti žalą iš karto, todėl ji išskaičiuojama dalimis, proporcingai gaunamoms pajamoms. Procedūrine prasme kompensacijos atlyginimo klausimas vyksta pagal galiojančius teisės aktus, bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos institucijoms, tačiau realiai pilietis Eduardas Krasovkis nuo 2011 m. taip ir nėra gavęs jam teismo sprendimu paskirtos žalos atlyginimo, būtino gydymo po autoįvykio išlaidoms padengti. Atsižvelgdama į tai, kad analogiškų situacijų dėl žalos kompensavimo pasitaiko dažnai, ir piliečių teisėti lūkesčiai nėra apsaugoti, Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu įvertinti situaciją ir apsvarstyti galimybę įsteigti tam tikrą žalos atlyginimo fondą ar kitus būdus problemai spręsti esant tokioms aplinkybėms.
Komitetas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos atskaitose iškeltas ir neišspręstas problemas, yra pateikęs Vyriausybei siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos gerinimo ir paprašęs informuoti Komitetą, kokių priemonių buvo imtasi įgyvendinant Žmogaus teisių komitetų siūlymus. Švietimo ir mokslo ministerija jau informavo apie vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo kokybės gerinimo priemones, taip pat apie 2015-2020 metais planuojamus diegti naujus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelius, kuriais būtų užtikrinamas didesnis tokio ugdymo prieinamumas visiems vaikams bei ugdymo kokybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo Komitetą apie globos namų pertvarkos rezultatus. Pertvarka yra pradėta, vykdoma vaikų globos namų reorganizacija bei sutrikusio vystymosi kūdikių namų pertvarka. Institucijos pertvarkomos taip, kad vaiko aplinka būtų artima gyvenimui šeimoje.
Žmogaus teisių komitetas yra pateikęs siūlymą įtvirtinti smurto vaiko atžvilgiu draudimą įstatyminiame lygmenyje, todėl naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte Nr. XIIP-2931 jau yra nustatytas bet kokio smurto vaiko atžvilgiu draudimas. Rudens sesijoje Komitetas ypač atidžiai svarstė šį projektą ir pateikė pagrindiniam komitetui pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo.
Komitetas, rodydamas nuolatinį tęstinį dėmesį patyčių mokyklose problemai pasiūlė Vyriausybei užtikrinti ilgalaikį ir nenutrūkstamą prevencinių programų įgyvendinimą, o taip pat pritarė Seimo nutarimo „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“ projektui Nr. XIIP-2952, kuriame ir siūloma kiekvienoje mokykloje užtikrinti patyčių prevencijos programų įgyvendinimą.
Iš dalies buvo atsižvelgta į Žmogaus teisių komiteto siūlymą Vyriausybei iki 2015 m. pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Fakultatyvųjį protokolą dėl skundų procedūros. Šis siūlymas buvo išdėstytas Komiteto parengtame ir 2013 m. gegužės 21 d. Seimo priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 metų veiklos ataskaitos“. Komitetas informuotas, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Lietuvos Respublikos vardu 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė Fakultatyvųjį protokolą.
V. PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA
Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas gavo įvairaus pobūdžio laiškų, skundų, pareiškimų, valstybės institucijų raštų. Didžiausias gaunamų skundų skaičius buvo iš laisvės atėmimo vietų. Nemaža dalis skundų gauta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir jų sprendimų, padaugėjo besiskundžiančiųjų teismų darbu.
VI. KOMITETO SURENGTOS
KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI, KITI RENGINIAI IR INICIATYVOS
2015 m. rugsėjo 17-18 dienomis Komitetas kartu su Jungtinės Karalystės, Nyderlandų Karalystės ambasadomis ir Visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“ surengė tarptautinę konferenciją „Iššūkiai kovojant su prekyba žmonėmis“, kurioje buvo pasirašyta rezoliucija dėl būtinų priemonių efektyvesnei kovai su prekyba žmonėmis.
2015 m. rugsėjo 18 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Z. Žvikienė priėmė Jungtinės Karalystės Kovos su šiuolaikine vergove komisarą Keviną Hailandą (Kevin Hyland). Susitikime aptarta padėtis, kuomet Lietuvos piliečiai, kaip gyvos prekės, patenka į Jungtinę Karalystę ir tampa šiuolaikinės vergovės aukomis.
Rugsėjo 25 d. Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė kartu su Seimo kontrolierių įstaigos vadovu A. Normantu vyko į Užsieniečių registracijos centrą įvertinti Centro galimybes priimti prieglobsčio prašytojus.
Rugsėjo 30 d. Komitetas susitiko su naujai paskirta Lygių galimybių kontroliere A. Lobačevskyte ir naujai kadencijai patvirtinta Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Žiobiene.
Spalio 20 - 22 dienomis Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė ir Komiteto nariai O. Valiukevičiūtė, S. Ursul ir E. Vareikis vyko į Strasbūrą dalyvauti Europos Žmogaus Teisių Teismo posėdyje ir susipažinti su jo darbu.
Lapkričio 9 d. Komiteto atstovai susitiko su JAV teisės ekspertų grupe, dirbančiais smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje. Susitikimo tikslas buvo pasidalinti JAV patirtimi apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio veikimo principus ir pasiektus rezultatus, siekiant įveikti smurtinių nusikaltimų padarinius ir imtis prevencijos jų atžvilgiu.
Lapkričio 12 d. Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė skaitė pranešimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių išnaudojimo užsienyje ir valstybės pagalbos nukentėjusiems asmenims“ Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje.
Lapkričio 25 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Z. Žvikienė ir Komiteto nariai dalyvavo renginiuose, skirtuose Tarptautinei kovos prieš moterų prievartą dienai. Komiteto pirmininkė pasisakė konferencijoje „Lietuva pasaulyje: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui ketveri metai – pasiekta pažanga, iššūkiai, ateities perspektyvos“. Buvo prisimintos Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijos, o institucijos paragintos pagal kompetenciją imtis veiksmų, ypač visuomenės švietimui, kuriuo būtų skatinamas visuomenės nepakantumas smurtiniam elgesiui.
Lapkričio 27 d. Komitetas kartu su Seimo kontrolieriais surengė vizitą į Šiaulių apskritį, o gruodžio 7 d. – į Alytaus apskritį.
Gruodžio 1 d. Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė surengė pasitarimą dėl 2015 m. gegužės 30 d. Uppsalos mieste (Švedijos Karalystė) įvykusios tragedijos, kurios metu sudegė trys Lietuvos piliečiai. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius G. Čepas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Krušna, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas M. Rakštelis ir vyriausioji specialistė J. Peciukonytė, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius vedėjo pavaduotojas R. Rakauskas. Susitikimo metu buvo siekiama aptarti praktikoje kylančias problemas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, kai įvykis įvykęs užsienyje, dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kai įvykis įvyksta kitoje valstybėje, dėl kliudymo Valstybinei darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas.
Komiteto nariai M. A. Pavilionienė ir E. Vareikis gruodžio 7 d. dalyvavo Žmogaus teisių komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Mykolo Romerio Universiteto ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Lietuvoje surengtoje konferencijoje „Pabėgėliai Lietuvoje – integracijos patirtis ir perspektyvos“.
Gruodžio 9 d. surengtas iškilmingas posėdis, skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai ir Žmogaus teisių komiteto veiklos 25-osioms metinėms paminėti.
Gruodžio 15-17 dienomis Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė dalyvavo Paryžiuje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migracijos, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų komiteto surengtoje tarptautinėje parlamentarų konferencijoje „Visapusiškas humanitarinis ir politinis atsakas į migracijos ir pabėgėlių krizę Europoje“ .
Žmogaus teisių komitetas 2016 m. sausio 13 d. posėdyje nutarė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir spręsti, kurios sudėtyje patvirtino Komiteto pirmininkę Z. Žvikienę ir Komiteto nares M. A. Pavilionienę ir O. Valiukevičiūtę. Darbo grupė vasario mėn. surengė 4 susitikimus:
- vasario 9 d. susitiko su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, miestų bei rajonų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais,
- vasario 11 d. darbo grupė susitiko su specializuotos pagalbos centrų darbuotojais,
- tą pačią, vasario 11 d., priėmė Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, apskričių policijos komisariatų pareigūnus,
- vasario 19 d. įvyko susitikimas su Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Kalėjimų departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Visuomenės informavimo etikos komisijos, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atstovais.
2016 m. sausio 28 d. Žmogaus teisių komitetas, bendradarbiaudamas su Lietuvos vartotojų institutu ir Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, surengė konferenciją „Asmens duomenų apsauga – gyvenimo elektroninėje erdvėje kaina“ Europos duomenų apsaugos dienos proga.
Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
