ŽTK renginyje iškeltos aktualiausios žmogaus teisių
apsaugos problemos
Birželio 17 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu
su Žmogaus teisių stebėjimo institutu (toliau – ŽTSĮ) surengė konferenciją „Žmogaus teisių įgyvendinimas
Lietuvoje 2013-2014: apžvalga“. Šioje konferencijoje buvo
pristatyta nepriklausomų ekspertų parengta ir ŽTSĮ išleista aštuntoji periodinė
apžvalga apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje (toliau – apžvalga). ŽTSĮ –
žmogaus teisių srityje aktyviai veikianti organizacija, kuri vykdo nuolatinę
žmogaus teisių padėties stebėseną, iškelia esamas problemas bei siūlo jų
sprendimų būdus. Pristatytoje apžvalgoje įvertintas esminių pilietinių ir
politinių teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013–2014 m. laikotarpiu. Šis
dokumentas apima dešimt žmogaus teisių temų pagal Europos žmogaus teisių
konvencijoje įtvirtintas teises.
Konferencijoje
atkreiptas dėmesys ir į būtinybę vertinti šiandieninę kintančią geopolitinę
situaciją, kylančius nacionalinio saugumo prioritetus bei šiame kontekste atsirandančius
naujus iššūkius žmogaus teisių sistemai. Todėl konferencijos metu aptartas ir jautriausių visuomenei taškų panaudojimas demokratijos
puolimui ir įvertinta tai, kaip tai veikia Lietuvoje.
Ypač didelis
dėmesys konferencijos metu buvo skirtas vaiko teisių apsaugai, prekybos
žmonėmis problemoms, teisės į privatų gyvenimą užtikrinimui bei laikino
sulaikymo ir sėmimo klausimams.
Konferencijoje
pažymėta, kad vaiko interesai vis dar stokoja dėmesio ir supratimo. Vaikai
nežino, kur kreiptis pagalbos, bei saugių būdų pranešti apie jų teisių
pažeidimus. Pranešimai apie smurtą prieš vaiką neretai ignoruojami, smurtinių
veiksmų pavojingumas vaikams sumenkinamas. Su vaikais dirbantys specialistai ne
visuomet vykdo pareigą pranešti apie smurto požymius. Šiuo metu veikianti
teisės aktų visuma neužtikrina visapusiškos vaiko apsaugos nuo visų formų
smurto, taip pat ir fizinių bausmių. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje
vis dar funkcionuoja institucinė kūdikių ir vaikų globos sistema, kuri
neatitinka vaiko raidos poreikių ir geriausių vaiko interesų.
Lietuvoje
veikiančiose septyniose vaikų administracinio laisvės suvaržymo įstaigose
–socializacijos centruose bei Švėkšnos specialaus ugdymo centre 2014 m.
pabaigoje gyveno 246 vaikai, turintys elgesio ir emocinių problemų. Tačiau
šiuose centruose nėra sudarytų sąlygų socializacijai, vaiko patalpinimas į
socializacijos centrus dažnu atveju nulemia vaiko, kaip nusikaltėlio,
stigmatizavimą ir tai sustiprina prielaidas jo neigiamai elgsenai ateityje.
Pastebėta ir
tai, kad prekybos žmonėmis aukos, įskaitant vaikus, kurie parduodami elgetauti,
vogti, priverstiniam darbui, sulaukia daugiau dėmesio iš nevyriausybinių
organizacijų, tuo tarpu valstybiniu mastu problemos suvokimo ir efektyvaus
prevencijos, intervencijos bei pagalbos tinklo stokojama.
Teisė į
privatų gyvenimą įvardinta kaip ypač pažeidžiama vieta žmogaus teisių
sistemoje. Ekspertai pastebėjo, kad privataus gyvenimo apsauga nepakankamai
vertinama tiek valstybės, tiek ir pačių asmenų. Neigiamai
įvertinta praktika nustatyti specialias išimtis atskiriems asmens duomenų
tvarkymo atvejams ir siekiai išplėsti masinį asmens duomenų rinkimą ir
saugojimą.
Kaip aktuali
problema pažymėtas ir teisės į laisvę suvaržymo neproporcingas taikymas.
Suėmimas yra griežčiausia baudžiamajame procese numatyta kardomoji priemonė.
Savo turiniu ji prilygsta išankstinei laisvės atėmimo bausmei, tačiau gali
pastarąją ir pranokti – tardymo izoliatoriai, į kuriuos patalpinami suimtieji,
paprastai vadovaujasi griežtesniu režimu nei pataisos namai, be to juose
asmenų laikymo sąlygos būna blogesnės. Tačiau būtina įvertinti tai, kad nesant
teismo apkaltinamojo nuosprendžio, negalima suimtojo, kuris yra įtariamasis,
laikyti nusikaltėliu. Taigi, suėmimo metu stresą, asmeninio gyvenimo suvaržymą
patiria ir nekalti žmonės. Atsižvelgiant į tai, kad
suėmimas Lietuvoje skiriamas itin dažnai, nepaisant griežto šios priemonės
reglamentavimo, pasiūlyta rengti specialius teisėjų ir prokurorų mokymus
ir kelti jų kvalifikaciją, supažindinant su suėmimo ir kitų kardomųjų priemonių
paskirtimi ir tinkamais taikymo pagrindais bei akcentuojant žmogaus teisių
apsaugos baudžiamajame procese svarbą.
Apibendrinant
konferencijoje išsakytas įžvalgas ir rekomendacijas, žmogaus teisės įvardintos,
kaip pagrindinė prielaida užtikrinti demokratines vertybes bei vystyti
susikalbėjimą ir sutarimą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Su žmogaus
teisių apžvalga galima susipažinti čia.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių
komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
