ŽTK pirmininkė Z. Žvikienė dalyvavo Pasaulinės pabėgėlių dienos
šventėje
Birželio 19 dieną Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
kartu su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dalyvavo Pasaulinės
pabėgėlių dienos šventėje, Rukloje, Pabėgėlių priėmimo centre. Pabėgėlių priėmimo centras yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė,
laikino gyvenimo įstaiga, skirta organizuoti ir įgyvendinti prieglobstį gavusių
užsieniečių socialinę integraciją, laikinai apgyvendinti nelydimus
nepilnamečius užsieniečius, kol nagrinėjami jų prašymai suteikti prieglobstį
Lietuvos Respublikoje.
2000 m. gruodžio 4 d. JTO Generalinė
asamblėja paskelbė, kad 2001 metais sukanka 50 metų nuo dienos, kai paskelbta
1951 m. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“. Apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio –
prigimtinė žmogaus teisė. Demokratinės
valstybės įsipareigojo garantuoti, kad pabėgėliai iš karo ar neramumų draskomų
šalių nebūtų išsiunčiami atgal į valstybę, kurioje jų sveikatai ar gyvybei
gresia pavojus. Ši konvencija
priimta išreiškiant pageidavimą, kad
visos valstybės, pripažindamos pabėgėlių problemos socialinį ir humanistinį
pobūdį, imtųsi visų priemonių, kad ši problema nesukeltų įtampos tarp
valstybių.
Konvencijos veikimo 50 metų proga birželio 20-oji buvo
paskelbta Pasauline pabėgėlių diena. Ši data Jungtinių Tautų buvo pasirinkta, kaip geros valios ženklas Afrikai ir jos pabėgėlių
bendruomenei. Taigi ši diena, pagerbiant priverstinai namus palikusius žmones,
minima nuo 2001–ųjų. Daugelį metų iki tol pabėgėlių dienos įvairiose šalyse
buvo švenčiamos skirtingu laiku, tačiau žinomiausia buvo Afrikos pabėgėlių
diena, minėta būtent birželio 20-tąją.
Pasaulinė pabėgėlių diena – puiki proga pagerbti
pabėgėlių ryžtą siekti gyvenimo be persekiojimo, išnaudojimo ir žudynių. Taip
pat tai puiki proga mums, kaip demokratinei šaliai, prisiminti savo
įsipareigojimus prieš visus žmones, bėgančius nuo karo ir tikinčius, kad ši
Europos Sąjungos valstybė juos apsaugos nuo smurto. Vykdant įsipareigojimus
padėti prievarta namus ir kilmės šalį palikusiems žmonėms, ypač didelis dėmesys
turi būti skiriamas pažeidžiamoms
grupėms. Tai – daugiavaikės šeimos,
vienišos motinos su vaikais, į šalį patekę nelydimi vaikai, negalią turintys
asmenys.
Komiteto pirmininkė susipažino su
prieglobsčio ieškančiais mūsų šalyje žmonėmis, skanavo jų nacionalinių
patiekalų. Z. Žvikienė, sveikindama šventės dalyvius, pažymėjo, kad turėtume
būti jautrūs karo baisumus išgyvenusiems žmonėms – jeigu mūsų šalis taps
brangintinais namais tiems, kurie jų yra netekę, nuo to praturtėsime mes patys.
Europos
migracijos tinklo duomenimis 2014 m. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiai
pateikė 496 prieglobsčio prašymus, t. y. 24,3 proc. daugiau nei 2013 m. 53,4
proc. prašymų suteikti prieglobstį užsieniečiai pateikė pasienio kontrolės
punktuose. Daugiausia prieglobsčio prašytojų buvo iš Gruzijos (117 prašymų),
Afganistano (99 prašymai) ir Rusijos (74 prašymai). Labai išaugo Ukrainos
piliečių prieglobsčių prašytojų skaičius (2014 m. jie pateikė 70 prašymų
suteikti prieglobstį, 2013 m. – 5).
Parengė ir daugiau
informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8
5) 239 6809, el. p. [email protected].
