Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos
poskyriui 2015-12-10
Seime pažymėta Tarptautinė
žmogaus teisių diena: apžvelgta žmogaus teisių raida, įgarsintos problemos
Tarptautinės
žmogaus teisių dienos išvakarėse, gruodžio 9 dieną Žmogaus teisių komitetas
surengė iškilmingą posėdį „25
metai laisvės ir žmogaus teisių kelyje. Pažanga ir lūkesčiai“ . Šis posėdis, skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai ir Komiteto veiklos
25 – tosioms metinėms paminėti.
Iškilmingą posėdį pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Parlamento vadovė savo sveikinime pažymėjo, kad per 25 metus nebūtume galėję
sukurti tokios gražios ir klestinčios mūsų valstybės be prigimtinės teisės į orumą,
be kitų žmogaus teisių. Seimo Pirmininkė įvertino kiekvieno, veikiančio žmogaus
teisių srityje, indėlį bendram valstybės gėriui. Pasak L. Graužinienės, žmogaus
teisės yra sritis, reikalaujanti didelio jautrumo ir dėmesio kiekvienam žmogui,
kiekvienai jo problemai.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė dėkojo Seimo pirmininkei už tai, kad savo dalyvavimu
ir prasmingu sveikinimu patvirtino žmogaus teisių apsaugos svarbą pažangiai
valstybės raidai.
Komiteto pirmininkė priminė šiuolaikinių
žmogaus teisių ir žmogaus teisių Lietuvoje istorinius aspektus. Pasaulyje ši diena bus minima 65 kartą – pirmą sykį
ji buvo paminėta 1950 metais Jungtinių Tautų iniciatyva. Gruodžio 10-toji
diena pasirinkta šiam minėjimui, nes 1948 metais gruodžio 10 dieną Jungtinės
Tautos priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (toliau – Deklaracija), kaip
taikų pasaulio ginklą už pasaulio darną ir santarvę. Deklaracija – pirmasis istorijoje visuotinai tarptautiniu mastu pripažintas
dokumentas, skelbiantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir
laisves. Pasak Zitos Žvikienės, Deklaracija įkūnija demokratinės ir laisvos
visuomenės gyvenimo filosofiją, kuri atspindėta ir pagrindiniame Lietuvos
Respublikos dokumente, Lietuvių Tautos priimtame 1992 metais – Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje.
Deklaracijos svarbą pabrėžė ir renginyje skaitęs
pranešimą Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas. Deklaracija
buvo lūžis tarptautinės teisės istorijoje, pradėjęs tarptautinės teisės
humanizaciją, nes tarptautinės teisės vertybe tampa žmogus, apie tai kalbėjo Konstitucinio
Teismo Pirmininkas. D. Žalimas detaliai pristatė ir Deklaracijos reikšmę
valstybės vertybių formavimui, kuriant nepriklausomą Lietuvą – šios vertybės
tapo pagrindu pogrindinių kultūrinių opozicinių grupių veiklai okupaciniu
periodu, o taip pat, nubrėžė aiškią valstybės kryptį tik atkūrus Lietuvos
Nepriklausomybę. Konstitucinio Teismo pirmininkas priminė, kad Lietuva
įsipareigojo laikytis Deklaracijos principų okupacijos sąlygomis. 1949 metų
vasario 16 dieną, praėjus porai mėnesių po Deklaracijos paskelbimo, Lietuvos
laisvės kovos sąjūdžio taryba priėmė deklaraciją, kurios 22 punkte įtvirtintas
įsipareigojimas laikytis Deklaracijoje nubrėžtų žmogaus teisių principų.
Žmogaus
teisių komiteto pirmininkė, vertindama valstybės pasiekimus apgailestavo dėl šiandien
egzistuojančių skaudžių problemų. „21 amžiuje vis dar egzistuoja vergovė. Šis
reiškinys būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms, net ir labai išsivysčiusioms
šalims. Kalbu apie prekybą žmonėmis, kuri įgauna vis naujas formas – vaikai
vežami į užsienį vogti ir elgetauti, suaugę vyrai išnaudojami nežmoniškomis
sąlygomis darbui, moterys ir mergaitės – dažniausios seksualinio išnaudojimo
aukos. „Mes ne visada sužinome apie parduotus, vėliau sulaikytus nusikalstant vaikus
ir negalime jiems suteikti reikiamos pagalbos“, – sakė Komiteto pirmininkė.
Pasak Z. Žvikienės, Lietuvoje yra sukurtos visos esminės teisinės prielaidos
žmogaus teisėms užtikrinti, tačiau įstatymų įgyvendinimas dažnai nėra
efektyvus. Konferencijos dalyviai taip pat pažymėjo įstatymų įgyvendinimo
spragas. Pažymėta, kad trūksta visuomenės žinojimo apie savo teises, trūksta
tarnautojų ir pareigūnų švietimo, veiksmų koordinavimo.
Komiteto
pirmininkė atkreipė dėmesį ir į ateities iššūkius. „Mūsų laukia iššūkiai
priimant pabėgėlius. Ar sugebėsime įtikinti visuomenę būti tolerantiškais ir
pagarbiai elgtis su karo baisumus patyrusiais žmonėmis, ar sugebėsime sukurti
sąlygas tinkamai šių žmonių integracijai į visuomenės gyvenimą. Ar sugebėsime
jiems įskiepyti demokratines vertybes“, – kalbėjo Z. Žvikienė.
Pasak
Z. Žvikienės, kalbėjimas apie problemas, jų įgarsinimas, visuomet paspartina jų
išsprendimą, todėl visuomet yra būtinas atvirumas, dialogas su visuomene
pripažįstant ir nagrinėjant žmogaus teisių spragas.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių
komiteto biuro patarėja
Eglė
Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
