Pranešimas apie Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. posėdyje nagrinėtus klausimus ir priimtus sprendimus
Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. posėdyje buvo nagrinėjami šie klausimai:
1. Viltanos Šakenytės peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“ nagrinėjimas iš esmės.2. Dėl Sigito Stropaus kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“ pripažinimo peticija.
2. Sigito Stropaus peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“ nagrinėjimas iš esmės.
3. Dėl Jurgio Bagužio prašymo „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo“.
4. Dėl Jurgio Bagužio prašymo „Dėl apribojimų nuosavybei“.
5. Dėl Aido Senvaičio peticijos „Dėl pasimatymų nuteistiesiems“.
6. Dėl Valerijaus Kazakevičiaus peticijos „Dėl Lietuvos valstybės leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios ir kitų valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų, neteisėtų veiksmų ir neveikimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų pažeidimų ir priesaikos sulaužymo, įvykdytos ir tęsiamos visapusiškos, absoliučios Lietuvos Respublikos piliečių diskriminacijos, šiurkščiai pažeidžiant prigimtines žmogaus teises ir laisves – teisę į nuosavybę, teisę į asmens neliečiamybę ir atimtos teisės į teismą – teisės į teisingą teismą, teisės į greitą teismą, teisės į teisminę gynybą, teisės į viešą teismą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą bei atimtos teisės tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės bei Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, kitų asmenų neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo“
1. Komisija iš esmės išnagrinėjusi Viltanos Šakenytės peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“, priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti sąvoką „neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.
2. Pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
3. Pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas.
4. Pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, įskaičiuojamas vienas jo parašas.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, į Komisijos posėdyje pateiktus specialistų paaiškinimus ir dėl šių motyvų:
1. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti kitą sąvoką –
„neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.
Pažymėtina, kad dėl referendumų klasifikavimo koncepcijos tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės, todėl teisinėje literatūroje pateikiama įvairių referendumų klasifikacijų, kurios priklauso nuo kriterijų, pagal kuriuos referendumai klasifikuojami. Vieni mokslininkai referendumus skirsto į privalomuosius ir neprivalomuosius, tačiau šios vartojamos sąvokos nėra tikslios, kadangi neaišku, ar tokio referendumo rezultatai yra privalomi, ar referendumo privalomumas priklauso nuo klausimų, kuriems surengiamas referendumas, sąrašo. Profesorius habil. dr. A. Vaišvila referendumus skirsto į: 1) sprendžiamuosius referendumus, kai tauta visuotiniu balsavimu priima galutinius sprendimus; 2) patariamuosius referendumus, kai siekiama sužinoti tautos nuomonę konkrečiu klausimu, kurį valstybės institucijos rengiasi reglamentuoti; 3) ratifikacinius referendumus, kai tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą valstybės institucijų pasirašytai tarptautinei sutarčiai ir 4) privalomuosius referendumus, organizuojamus tais klausimais, kurie negali būti išspręsti kitaip, kaip tik referendumu. Kiti teisės teorijos mokslininkai numato dar kitokį referendumų klasifikavimą, pavyzdžiui, pagal būtinumą vykdyti referendumą, norint priimti tam tikrą sprendimą referendumai skirstomi į privalomuosius ir fakultatyvinius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime referendumus suskirsto į sprendžiamuosius, per kuriuos Tauta visuotinio balsavimo būdu priima įstatymus, patariamuosius, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyvenimo klausimai, ir ratifikacinius, kurių metu Tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įstatymui.
Įvertinus aukščiau pateiktą referendumų rūšių apibrėžimų įvairovę, manytina, kad pareiškėjos peticijoje pateiktas pasiūlymas Referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose pakeisti referendumo apibrėžimą ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti „neprivalomų (fakultatyvinių) referendumų“ sąvoką yra atmestinas.
2. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 9 straipsnio, kuris įeina į Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ sudėtį, pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Konstitucijos 2 straipsnyje yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kai piliečiai perduoda įstatymų leidimo teisę parlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvinę diskreciją tik išimtiniams atvejams, kai rengiami referendumai itin svarbiais visai valstybei klausimais. Referendumas yra tiesioginės demokratijos – Tautos kolektyvinės valios išraiška, kai balsų dauguma priimami politiniai ir teisiniai sprendimai. Tiesioginis Tautos suverenių galių vykdymas ir suteikia didžiausią autoritetą sprendimams, priimtiems referendumu. Atsižvelgiant į referendumo svarbą visuomenei bei į tai, kad referendumo metu priimti sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir neginčijami, pareiškėjos peticijoje pateiktas pasiūlymas pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatant, kad Konstitucijos 9 straipsnio, kuris apibrėžia referendumo institutą, pakeitimui būtų taikomi švelnesni reikalavimai, numatyti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, yra atmestinas.
3. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas. Kiekvienoje valstybėje referendumas yra unikalus reiškinys, kuris atspindi visuomenės ir valstybės ypatumus, jos aktualijas. Šiuo aspektu referendumą galima laikyti tam tikru visuomeninių vertybių nustatymo būdu. Referendumai skatina valdžios institucijas, taip pat politikus nuolat bendrauti su piliečiais ir aiškintis tas problemas, kurios jiems ypač svarbios. Nustačius pakankamai ilgą terminą piliečių parašų rinkimui dėl reikalavimo paskelbti referendumą, iškelta problema visuomenei gali tapti nebeaktuali. Kita vertus, Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai, todėl platus visuomenės informavimo, tarp jų ir elektroninių, priemonių naudojimas skatina piliečius žymiai greičiau ir aktyviau susipažinti ir prisidėti prie skelbiamų iniciatyvų.
4. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, įskaičiuojamas vienas jo parašas. Pagal dabar galiojančią Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, visi jo parašai neįskaičiuojami.
Pagal Konstituciją referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, Konstitucijos ginama vertybė, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis ir reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio teismo 2014 m. liepos 11d. nutarimas). Konstitucija garantuoja piliečiams galimybę savo valią dėl pritarimo referendumui pareikšti dviem būdais: paremti arba atsisakyti paremti patį reikalavimą paskelbti referendumą arba tiesiogiai pareikšti savo valią referendumo metu. Iš Konstitucijos kyla reikalavimas užtikrinti piliečių teisę dalyvauti visose referendumo inicijavimo ir organizavimo stadijose, būti informuotiems apie piliečių referendumo iniciatyvinės grupės siūlomą paskelbti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo, pasirašyti reikalavimą paskelbti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo arba jo nepasirašyti ir kt. Pagal Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, pilietis, pasirašydamas reikalavimą paskelbti referendumą, pats turi įrašyti savo duomenis, t. y. vardą, pavardę, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat pasirašymo datą. Tokiu būdu pilietis, vieną kartą jau apsisprendęs dėl paramos referendumo paskelbimo iniciatyvai, antrą kartą neturėtų pasirašyti. Todėl manytina, kad įstatymo leidėjas Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje pagrįstai numatė būdą, kuriuo siekiama apsaugoti piliečių parašų rinkimo iniciatyvą nuo galimų piktnaudžiavimų.
2. Komisija iš esmės išnagrinėjusi Sigito Stropaus peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“, priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus:
1. Dėl Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 55 ir 92 straipsnių ir Suėmimo vykdymo įstatymo (SVĮ) 22 straipsnio pataisų:
1.1. Dėl apsipirkimo parduotuvėje sumos kvotos nustatymo – neriboti suimtiesiems (nuteistiesiems) apsipirkimo parduotuvėje sumos.
1.2. Dėl trumpalaikio pasimatymo trukmės – palikti trumpalaikius pasimatymus iki keturių valandų.
1.3. Dėl ilgalaikio pasimatymo trukmės – palikti ilgalaikius pasimatymus: per du mėnesius – vieną ilgalaikį pasimatymą iki dviejų parų.
1.4. Dėl trumpalaikių pasimatymų – nustatyti, kad neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jeigu nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, – įtvirtinti, kad vaikas gali būti registruotas ir kitoje valstybėje.
1.5. Dėl nuteistųjų (suimtųjų) teisės pasimatyti su artimaisiais giminaičiais – įtraukti nuostatą, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami ir su artimaisiais giminaičiais.
1.6. Dėl galimybės atsivežti į pasimatymą namuose gaminto maisto – palikti galioti Bausmių vykdymo kodekso redakciją, kad į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos atsivežti namuose gaminto maisto.
1.7. Numatyti ilgalaikius pasimatymus paliktiems atlikti ūkio darbus nuteistiesiems.
2. Palikti galioti galiojančias BVK 99 straipsnio ir SVĮ 16 straipsnio nuostatas dėl susirašinėjimo laiškais ir neįtraukti nuostatos, kad laiškai gali būti ribojami, arba nustatyti, kad laiškai negali būti ribojami ilgiau kaip šešis mėnesius.
3. Palikti galioti galiojančias BVK 102 straipsnio ir SVĮ 23 straipsnio nuostatas dėl teisės skambinti telefonu trukmės, kur numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių (t. y. neįtraukti į pokalbio trukmę pasirengimo skambinti, numerio rinkimo ir laukimo, kol atsilieps pašnekovas, laiko).
4. Priimti naują nuostatą, kad, jeigu suimtasis (nuteistasis) nėra mokus, telefoninį pokalbį apmoka įkalinimo įstaiga, kol suimtasis (nuteistasis) taps mokus.
5. Panaikinti BVK 110 straipsnio, SVĮ 32 straipsnio ir 34 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl paslaugų neatlygintinai teikimo, t. y. draudimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas.
6. Dėl draudimo rūkyti kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose – panaikinti BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir SVĮ 32 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, drausmės izoliatoriuose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.
7. Dėl galimybės įsigyti tabako gaminių – nustatyti, kad, jeigu paskirta nuobauda – teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje atėmimas iki vieno mėnesio, suimtasis turi teisę įsigyti higienos reikmenų, kanceliarinių prekių ir tabako gaminių.
8. Dėl SVĮ 9 straipsnio 4 dalies, 32 straipsnio 3 dalies nuostatų – palikti galioti nuostatą, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiama turėti viską, kas nėra draudžiama.
9. Dėl SVĮ 27 straipsnio nuostatų dėl apmokestinimo už naudojimąsi elektros prietaisais – neapmokestinti suimtųjų.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, taip pat į tai, kad Komisija 2015 m. lapkričio 25 d. iš esmės išnagrinėjo Viktorijos Klimavičiūtės, Danutės Rėkštienės, Dainiaus Žvinklio, Antano Butkaus, Augustino Mičiulio, Povilo Preikšos, Dinos Gončarovos, Tomo Brazinsko, Domo Žvinklio, Valerijaus Jančo, Remigijaus Byčiaus, Audriaus Petkausko, Dariaus Petkausko, Norberto Tučkaus, Rimo Taraškos, Aurimo Dusevičiaus, Andriaus Dusevičiaus, Kęstučio Cikano, Tautvaldo Snukiškio ir kitų pareiškėjų peticiją, kurioje buvo pateikti lygiai tokie pat pasiūlymai, ir priėmė sprendimą atmesti juos. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir gruodžio 3 d. priėmė Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymus.
3. Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, nusprendė Jurgio Bagužio prašymo „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų.
Pareiškėjas savo prašyme rašo, kad „būtina taisyti klaidas, tai yra, kad minėtas teismas peržiūrėtų nutartį ir kad Aplinkos ministerija savo rekomendacijomis neklaidintų savivaldybių. Būtina taisyti įstatymą taip, kad nekompetentingi ar nesąžiningi darbuotojai negalėtų fantazuoti“, tačiau Peticijų komisija kištis į teismų darbą negali, tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taip pat jokie teisės aktai nenustato teisės Komisijai pavesti Aplinkos ministerijai savo rekomendacijomis neklaidinti savivaldybių. Taip pat neaišku, ką pareiškėjas turi omenyje, siūlydamas „taisyti įstatymą taip, kad nekompetentingi ar nesąžiningi darbuotojai negalėtų fantazuoti“.
4. Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, nusprendė Jurgio Bagužio prašymo „Dėl apribojimų nuosavybei“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų.
Pareiškėjas savo prašyme prašo „priimti įstatymą, kuris numatytų kompensacijas žemės savininkams už patirtą materialinę bei moralinę žalą. Numatyti garantijas ir įsipareigojimus“, tačiau šis pasiūlymas yra labai abstraktus ir nekonkretus: „priimti įstatymą, kuris numatytų kompensacijas žemės savininkams už patirtą materialinę bei moralinę žalą.“ Neaišku, kokiems žemės savininkams įstatymas turėtų numatyti kompensacijas, už kokią konkrečiai žalą ši kompensacija turėtų būti mokama ir kt.
Kadangi pareiškėjas savo prašyme dėl išdėstytos problemos jau skundėsi įvairioms institucijoms, buvo nuspręsta patarti pareiškėjui kreiptis į teismą ir šį ginčą spręsti civiline tvarka.
5. Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 4 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalimi, nusprendė Aido Senvaičio peticijos „Dėl pasimatymų nuteistiesiems“. nenagrinėti Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme nustatytais pagrindais.
Pareiškėjas šioje peticijoje prašo „atsakyti, kodėl nuteisti asmenys yra diskriminuojami, psichologiškai žlugdomi, ardomos šeimos, dėl ko skirstomi socialiniai ryšiai, dėl ko yra taikomi dvigubi standartai“, tačiau jokių pasiūlymų ar reikalavimų šioje peticijoje nėra suformuluota.
6. Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsniu ir 2 straipsnio 4 dalimi, nusprendė Valerijaus Kazakevičiaus peticijos „Dėl Lietuvos valstybės leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios ir kitų valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų, neteisėtų veiksmų ir neveikimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų pažeidimų ir priesaikos sulaužymo, įvykdytos ir tęsiamos visapusiškos, absoliučios Lietuvos Respublikos piliečių diskriminacijos, šiurkščiai pažeidžiant prigimtines žmogaus teises ir laisves – teisę į nuosavybę, teisę į asmens neliečiamybę ir atimtos teisės į teismą – teisės į teisingą teismą, teisės į greitą teismą, teisės į teisminę gynybą, teisės į viešą teismą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą bei atimtos teisės tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės bei Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, kitų asmenų neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo“ nenagrinėti Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme nustatytais pagrindais: peticijoje pateiktų reikalavimų ir pasiūlymų nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Kreipimųsi (peticijų) pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato specialus Peticijų įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką.
Peticijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas, kai piliečiai įgyvendina Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo kritikos teisę.
Peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Peticijų įstatymas nereglamentuoja skundų, pareiškimų ir pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos, kurią nustato kiti įstatymai ir teisės aktai.
Pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, peticija – rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.
Peticijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad peticijų komisijos – nuolatinės komisijos, kurios sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.
Pareiškėjas peticijoje reikalauja:
1. Atlikti parlamentinę kontrolę dėl Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų, neteisėtų veiksmų ir neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo, įvykdytų šiurkščių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų ir diskriminacijos, spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir kitus svarbius visai visuomenei klausimus – apsaugoti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir jos saugomos vertybes – demokratiją ir suverenitetą, žmogaus teises ir laisves bei teisingumą.
2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu oficialiai spręsti, ar leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar nesudaro pavojų Lietuvos nacionaliniam ir visuomenės saugumui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniai santvarkai – Lietuvos valstybės nepriklausomybei, demokratijai, suverenitetui, žmogaus teisėms ir laisvėms, teisingumui ir kitiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybėms.
3. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų atimta iš Lietuvos Respublikos piliečių teisė tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, kitų valdžios pereigų ir kitų asmenų šiurkščių žmogaus teisių ir laisvių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
4. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios veiksmai, draudžiant Lietuvos Respublikos piliečiui Valerijui Kazakevičiui tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar tokiais veiksmais leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
5. Pradėti apkaltos procesą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir priesaikos sulaužymo, veikų (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sistemines, politines, teisines ir kitų nusikaltimų.
6. Garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, spręsti ar Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo Valerijaus Kazakevičiaus 2015 m. sausio 15 d. Nr. 1D-204, 2015 m. sausio 21 d. Nr. 1D-287, 2015 m. sausio 21 d. Nr. 1D-288, 2015 m. sausio 26 d. Nr. 1D-375, 2015 m. sausio 28 d. Nr. 1D-419, 2015 m. vasario 9 d. Nr. 238 1D-616, 2015 m. vasario 12 d. Nr. 1D-676, 2009 m. liepos 15 d. reg. Nr. 1D-1671, 2009 m. liepos 15 d. reg. Nr. 1D-2344, 2009 m. rugsėjo 11d. reg. Nr. 1D-2987, 2009 m. lapkričio 9 d. reg. Nr. 1D-4029, 2009 m. gruodžio 14 d. reg. Nr. 1D-4851 pareiškimus, prašymus ir skundus, pateiktus Lietuvos Respublikos Prezidentei, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir/ar Lietuvos Respublikos Prezidentė Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą Lietuvos Respublikos Prezidento priesaiką.
7. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės priimtas 2014 m. rugpjūčio 29 d. dekretas Nr. IK -53 „Dėl Dariaus Valio grąžinimo į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
8. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės pasirašytas dekretas Nr. 1K-513 Dėl Evaldo Pašilio skyrimo Lietuvos Respublikos Generaliniu prokuroru ir kvalifikacinio rango suteikimo“ savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitiems konstituciniams principams.
9. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2015 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės pasirašytas dekretas Nr. 1K-543 „Dėl Žydrūno Radišausko skyrimo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojų ir kvalifikacinio rango suteikimo“ savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitiems konstituciniams principams.
10. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės 2014 m. rugsėjo 16 d. pasirašytas dekretas Nr. IK -79, kuriuo perkėlė teisėją Gintarą Dzedulionį iš Vilniaus apygardos administracinio teismo į Vilniaus apygardos teismą savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitiems konstituciniams principams.
11. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės 2010 m. balandžio 16 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-341, kuriuo Algimantas Valantinas paskirtas Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo teisėju, savo turiniu ir priėmimo tvarka galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
12. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentė Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė 2012 m. gegužės 2 d. pasirašytas dekretas Nr. IK -1048, kuriuo Algimantas Valantinas paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju, savo turiniu ir priėmimo tvarka galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
13. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytas dekretas Nr. IK -507 Algimantą Valantiną paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, savo turiniu ir priėmimo tvarka galimai prieštarauja neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
14. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentė Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė 2016 m. balandžio 15 d. dekretu Nr. 1K-628 Algimantą Valantiną paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku savo turiniu ir priėmimo tvarka galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
15. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiksmai ir neveikimas pagal 2016 m. sausio 11d. Nr. 5.6 -115, 2016 m. sausio 12 d. Nr. 5.6 -134, 2016 m. sausio 13 d. Nr. 5.6 -156, 2016 m. sausio 14 d. Nr. 5.6 -171, 2016 m. sausio 15 d. reg. Nr. 5.6-190, 2016 m. sausio 18 d. reg. Nr. 5.6-215, 2015 m. sausio 20 d. reg. Nr. 5.6-240, 2016 m. vasario 15 d. skundą reg. Nr. 5.6 -580, 2016 m. kovo 3 d. reg. Nr. 5.6-800 skundus prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė prokuroro duotą priesaiką, pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio ir apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą.
16. Garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą spręsti ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto ir kitiems konstituciniams principams,
17. Garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 6 dalyje, kur yra nustatyta: Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką nustato įstatymas ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio teisės normą „Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto ir kitiems konstituciniams principams.
18. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Dariaus Valio ir apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Dario Valio toleravimas politinės ir teisinės korupcijos, kitų nusikaltimų, prokuratūros neveikimo ir/ar nagrinėjant Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Dariaus Valio ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas 2013 m. lapkričio 21 d. skundą Reg. Nr. 5.6-5110 ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 ir ginti viešą interesą civilinėse ir administracinėse bylose neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118straipsnio 2 dalies nuostatai: „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teisės bei teisėtus interesus.
19. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti buvusiam Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui ir apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Algimanto Valantino toleravimas politinės ir teisinės korupcijos, kitų nusikaltimų, prokuratūros neveikimo ir/ar nagrinėjant Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas 2013 m, lapkričio 21 d. skundą Reg. Nr. 5.6- 5110 ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 ir ginti viešą interesą civilinėse ir administracinėse bylose neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai: Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teisės bei teisėtus interesus.
20. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pašalinimo iš pareigų klausimą kaip galimai šiurkščiai pažeidusiam Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužusiam duotą priesaiką apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo veiksmai ir neveikimas nėra pavojingi Lietuvos nacionaliniam saugumui, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
21. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko veiksmai ir neveikimas pagal 2013 m. gruodžio 4 d. skundą, 2014 m. sausio 16 d. skundą, 2014 m. kovo 26 skundą reg. G-2014-3413 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Paulauskas savo veiksmais ir neveikimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką.
22. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo skundus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Paulauskas savo veiksmais ir neveikimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką.
23. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario Vitalijaus Gailiaus veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo 2013 m. gruodžio 3 d. skundą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narys Vitalijus Gailius savo veiksmais ir neveikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar nesulaužė duotą priesaiką.
24. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komisijos pirmininko Julijaus Sabatausko apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario Julijaus Sabatausko veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo 2014 m. sausio 16 d. skundą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas savo veiksmais ir neveikimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką.
25. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Matulevičiaus apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Matulevičiaus veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo 2014 m. birželio 10 d. skundą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Matulevičius savo veiksmais ir neveikimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką.
26. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo narės, Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo narės (šio metu Vyriausybės narės) veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo 2014 m. birželio 9 d. skundą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė savo veiksmais ir neveikimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką.
27. Pradėti apkaltos procesą ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo narės, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto pirmininkės Jolitos Vaičkienės apkaltos ir konstitucinės atsakomybės klausimą dėl galimai šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo narės veiksmai ir neveikimas pagal pareiškėjo 2014 m. balandžio 23 d. skundą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar Lietuvos Respublikos Seimo narė Jolita Vaickienė savo veiksmais ir neveikimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką.
27. Atlikti parlamentine kontrolę, kaip teismai ir teisėjai laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, pradėti apkaltos procesą teisėjams, kurie šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, padarė nusikaltimus.
28. Užtikrinti Lietuvos nacionalinį ir visuomenės saugumą nuo Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 105 straipsnyje yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas.
Taigi, pagal Konstituciją Komisijai nėra suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, o parlamentinę kontrolę atlikti Komisijai nesuteikia teisės Peticijų įstatymas.
Taip pat informuojame, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Pagal 114 straipsnį, valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnį, teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų, teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų, teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Pagal Teisimų įstatymo 10 straipsnį, teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą, Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, visuomenės dalyvavimu, teismų savivaldos vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui.
Atsižvelgus į visa tai, atlikti parlamentinę kontrolę, kaip teismai ir teisėjai laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, pradėti apkaltos procesą teisėjams Komisija negali.
Pagal Konstitucijos 74 straipsnį, Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnį, teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir Etikos ir procedūrų komisija.
Seimo statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką, Etikos ir procedūrų komisija ne mažesne kaip 4/5 visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą.
Taigi teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Prezidentei turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, o Seimo nariui – dar ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Taigi, pareiškėjo peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Komisijų sekretoriato patarėja Janina Šniaukštienė, tel. (8 5) 239 6819, el. p. [email protected]
