Pranešimas apie Komisijos 2016 m. birželio 1 d. posėdyje nagrinėtus klausimus ir priimtus sprendimus
Komisijos 2016 m. birželio 1 d. posėdyje buvo nagrinėjami šie klausimai:
1. Marijonos Kurlianskienės peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo“ nagrinėjimas iš esmės.
2. Dėl Aido Senvaičio kreipimosi „Dėl nuteistųjų asmenų ilgalaikių pasimatymų“.
3. Dėl Nikolajaus Jadovo kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimų“.
1. Komisija 2016 m. birželio 1 d. posėdyje išnagrinėjo Marijonos Kurlianskienės peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo“ ir priėmė sprendimą atmesti pateiktus pasiūlymus:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, draudžiančią bendrijai „bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose“, išbraukiant žodžius „negu nustatyta įstatuose“.
2. Pakeisti Bendrijų įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio visuotinio susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 12 punkto nuostatą „tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos Įstatuose nenustatyta kitaip“, vietoj žodžių „bendrijos įstatuose“ įrašant žodį „įstatyme“.
3. Išbraukti Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje žodžius „atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „atitinkantis įstatyme nustatytus reikalavimus“.
4. Pripažinti netekusia galios Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatą „Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo“ ir nustatyti, kad bendrijos pirmininkas savo pareigas pradeda eiti ne nuo darbo sutarties su juo pasirašymo, o nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę, į Komisijos posėdyje pateiktus specialistų paaiškinimus ir dėl šių motyvų:
1. Pareiškėja siūlo pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, draudžiančią bendrijai „bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose“, išbraukiant žodžius „negu nustatyta įstatuose“, motyvuodama tuo, kad konkrečios bendrijos pirmininkas bendrijos lėšas panaudojo advokato paslaugoms apmokėti.
Šioje Bendrijų įstatymo nuostatoje nustatytas imperatyvus draudimas bendrijos lėšas naudoti ne tik sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, bet ir kitiems tikslams, negu numatyta bendrijos įstatuose. Šios nuostatos dalyje „kitiems tikslams, negu numatyta bendrijos įstatuose“' draudžiama bendrijos lėšas naudoti tikslams, kurie nenumatyti bendrijos įstatuose. Todėl pagal šią nuostatos dalį suprantama, kad bendrijos lėšos naudojamos tik tikslams, kurie nustatyti bendrijos įstatuose. Pareiškėjos siūlymu išbraukus iš minėtos nuostatos žodžius „negu nustatyta bendrijos įstatuose“, būtų draudžiama bendrijos lėšas naudoti „ir kitiems tikslams“, kas būtų suprantama kaip jokiems tikslams. Pažymėtina, kad pagal Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Taip pat išvardinta, kas turi juose būti nurodyta. Bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyti „bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys“, 7 punkte – „kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams tenkinti arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos, terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai“, 12 punkte – „bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka“. Konkrečios bendrijos tikslai ir lėšų naudojimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose, todėl siūlomas Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos keitimas nepriimtinas.
2. Siūloma pakeisti Bendrijų įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio visuotinio susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 12 punkto nuostatą „tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos Įstatuose nenustatyta kitaip“, vietoj žodžių „bendrijos įstatuose“ įrašant žodį „įstatyme“. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos dalyje numatyta, kad visuotinio susirinkimo kompetencija tvirtinti kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, bendrijos įstatuose gali būti perduota kitam bendrijos valdymo organui. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį“. Ar bendrijoje numatytas bendrijos valdymo organas – įgaliotinių susirinkimas ir jam perduodama sprendimų priėmimo kompetencija, nustatoma bendrijos įstatuose, o įstatymo nuostatose tik numatyta tokio valdymo organo rinkimo ir kompetencijos nustatymo galimybė, todėl pasiūlytas Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos keitimas nepriimtinas.
3. Pareiškėja teigia, kad Bendrijų įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio bendrijos valdybos sudarymą, 2 dalies nuostata „Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus“ prieštarauja Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatai „Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba“, nes numato galimybę bendrijos pirmininku rinkti fizinį asmenį, neturintį buto ar kitų patalpų bendrijos valdomame pastate (pastatuose).
Nuostata, numatanti galimybę bendrijos pirmininku rinkti fizinį asmenį, neturintį nuosavybės teise buto ar kitų patalpų bendrijos valdomame pastate (pastatuose), įgalina bendrijos pirmininku išsirinkti asmenį, turintį reikiamų šioms pareigoms gebėjimų, taip pat galimybę jas vykdyti. Pažymėtina, kad tarp bendrijos valdomame pastate (pastatuose) nuosavybės teise turinčių butą ar kitas patalpas asmenų gali neatsirasti tokių, kurie turi reikiamų gebėjimų ir pageidaujančių eiti bendrijos pirmininko pareigas, t. y. atitinkančių šioms pareigoms keliamus reikalavimus, kas trukdytų savininkams vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Pažymėtina ir tai, kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė bendrijos pirmininku išrinkti fizinį asmenį, neturintį pastate (pastatuose) nuosavybės teise buto ar kitų patalpų, susieta su reikalavimu tokiu atveju sudaryti kolegialų bendrijos valdymo organą – bendrijos valdybą, kurios nariais gali būti tik fiziniai asmenys, nuosavybės teise turintys butą ar kitas patalpas bendrijos valdomame pastate (pastatuose). Šis reikalavimas ir Bendrijų įstatymo 16 straipsnyje nustatyta bendrijos valdybos kompetencija ir atsakomybė užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavimą bendrijos valdyme, todėl manytina, kad Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatai neprieštarauja.
4. Pareiškėja siūlo pripažinti netekusia galios Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatą „Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo“. Taip pat siūlo nustatyti, kad bendrijos pirmininkas savo pareigas pradeda eiti ne nuo darbo sutarties su juo pasirašymo, o nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad bendrijos pirmininkas savo pareigas pradeda eiti nuo darbo sutarties su juo pasirašymo dienos. Šioje dalyje nurodyta, kas pasirašo darbo sutartį su bendrijos pirmininku.
Darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis Kodeksas, taip pat pagal šio Kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai“. Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys“, 5 dalyje – „darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu“. Bendrijos pirmininko darbdaviu yra bendrija, kurios aukščiausias organas pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Atsižvelgus į tai, šis pareiškėjos siūlymas netenkintinas.
2. Komisija nusprendė Aido Senvaičio kreipimesi „Dėl nuteistųjų asmenų ilgalaikių pasimatymų“ pateiktą pasiūlymą „papildyti (įstatymus) pataisomis, kad tiek nuteistoms šeimoms, kurios atlieka bausmę, tiek iš laisvės atvykstantiems būtų skiriama vienodai tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių pasimatymų“ pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nusprendė Nikolajaus Jadovo kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimų“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų.
Kreipimųsi (peticijų) pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato specialus Peticijų įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreipimesi turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, institucija, kuriai paduodamas kreipimasis, prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai, pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai. Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas. Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirašyti, kreipimąsi už pareiškėją pasirašo kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą. Kreipimasis, pateiktas elektroniniu būdu, privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu. Prie kreipimosi gali būti pridėti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medžiaga.
Taigi, kreipimesi būtina aiškiai ir konkrečiai išdėstyti savo siūlymus ir reikalavimus, kurių tenkinimui reikėtų priimti naują įstatymą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį įstatymą.
Pareiškėjas savo kreipimesi prašo:
1) pripažinti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus neteisėtais ir pažeidžiančiais žmogaus ir vartotojų teises;
2) priimti naujas taisykles (įstatymus), leidžiančias įsigyti ir turėti prekių ir produktų, kurių vartojimas neuždraustas (proto ribose).
Tačiau šie siūlymai yra abstraktūs, nekonkretūs ir neaiškūs.
Atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Komisija ir nusprendė pareiškėjo kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimų“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais.
Komisijų sekretoriato patarėja Janina Šniaukštienė, tel. (8 5) 239 6819, el. p. [email protected]
