Pranešimas apie Komisijos 2016 m. birželio 15 d. posėdyje nagrinėtus klausimus ir priimtus sprendimus
Komisijos 2016 m. birželio 15 d. posėdyje buvo nagrinėjami šie klausimai:
1. Dėl Jurgio Bagužio prašymo „Dėl rinkliavų įstatymo“.
2. Dėl Jurgio Bagužio prašymo „Dėl apribojimų nuosavybei“.
3. Dėl Valerijaus Kazakevičiaus skundo „Dėl 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos priimto sprendimo Valerijaus Kazakevičiaus 2016 m. balandžio 27 d. peticijos Nr. g. 2016-4126 nenagrinėti“.
4. Dėl Mariaus Aleksiūno kreipimosi „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio atlyginimo perskaičiavimo“.
5. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo šaukimo.
1. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 5 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Jurgio Bagužio prašymo „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų.
Komisijos 2016 m. gegužės 5 d. rašte Nr. S-2016-3102 pareiškėjui buvo detaliai paaiškinta, kad kreipimąsi (peticiją) būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jam buvo paaiškinta, kad Komisija prašymų nenagrinėja, kad kreipimesi būtina aiškiai ir konkrečiai išdėstyti savo siūlymus ir reikalavimus, kurių tenkinimui reikėtų priimti naują įstatymą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį įstatymą.
Pareiškėjas savo prašyme prašė „taisyti klaidas, tai yra, kad minėtas teismas peržiūrėtų nutartį ir kad Aplinkos ministerija savo rekomendacijomis neklaidintų savivaldybių. Būtina taisyti įstatymą taip, kad nekompetentingi ar nesąžiningi darbuotojai negalėtų fantazuoti“.
Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Komisija kištis į teismų darbą negali, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taip pat jokie teisės aktai nenustato Komisijai teisės pavesti Aplinkos ministerijai savo rekomendacijomis neklaidinti savivaldybių. Taip pat neaišku, ką pareiškėjas turėjo omenyje, siūlydamas „taisyti įstatymą taip, kad nekompetentingi ar nesąžiningi darbuotojai negalėtų fantazuoti“.
Naujame savo prašyme pareiškėjas vėl nepateikia jokių konkrečių siūlymų ar reikalavimų, tik prašo „suformuluoti įstatymą taip, kad visi suprastų vienodai“.
Atsižvelgus į tai, ir buvo priimtas sprendimas pareiškėjo prašymo „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais.
2. Dėl Jurgio Bagužio prašymo „Dėl apribojimų nuosavybei“.
Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 5 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Jurgio Bagužio prašymo „Dėl apribojimų nuosavybei“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų.
Komisijos 2016 m. gegužės 5 d. rašte Nr. S-2016-3103 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kreipimąsi (peticiją) būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jam buvo paaiškinta, kad Komisija prašymų nenagrinėja, kad kreipimesi būtina aiškiai ir konkrečiai išdėstyti savo siūlymus ir reikalavimus, kurių tenkinimui reikėtų priimti naują įstatymą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį įstatymą.
Jurgis Bogužis savo prašyme prašė „priimti įstatymą, kuris numatytų kompensacijas žemės savininkams už patirtą materialinę bei moralinę žalą. Numatyti garantijas ir įsipareigojimus“, tačiau šis pasiūlymas yra labai abstraktus ir nekonkretus: neaišku, kokiems žemės savininkams įstatymas turėtų numatyti kompensacijas, už kokią konkrečiai žalą ši kompensacija turėtų būti mokama ir kt.
Pareiškėjui taip pat buvo patarta kreiptis į teismą ir ginčą spręsti civiline tvarka.
Tačiau naujame savo prašyme pareiškėjas vėl nepateikia jokių konkrečių siūlymų ar reikalavimų, tik prašo „susipažinti su esama padėtimi ir priimti atitinkamą sprendimą“.
Atsižvelgus į tai, ir buvo priimtas sprendimas pareiškėjo šio pareiškėjo prašymo nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais.
3. Dėl Valerijaus Kazakevičiaus skundo „Dėl 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos priimto sprendimo Valerijaus Kazakevičiaus 2016 m. balandžio 27 d. peticijos Nr. g. 2016-4126 nenagrinėti“.
Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsniu ir 2 straipsnio 4 dalimi, nusprendė Valerijaus Kazakevičiaus skundo „Dėl 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos priimto sprendimo Valerijaus Kazakevičiaus 2016 m. balandžio 27 d. peticijos Nr. g. 2016-4126 nenagrinėti“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais: skunde pateiktų reikalavimų ir pasiūlymų nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Komisijos 2016 m. gegužės 5 d. rašte Nr. S-2016-3093 pareiškėjui buvo detaliai paaiškinta, dėl kokių motyvų šių metų gegužės 4 d. posėdyje Komisija nusprendė nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais jo vadinamoje peticijoje „Dėl Lietuvos valstybės leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios ir kitų valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų, neteisėtų veiksmų ir neveikimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų pažeidimų ir priesaikos sulaužymo, įvykdytos ir tęsiamos visapusiškos, absoliučios Lietuvos Respublikos piliečių diskriminacijos, šiurkščiai pažeidžiant prigimtines žmogaus teises ir laisves – teisę į nuosavybę, teisę į asmens neliečiamybę ir atimtos teisės į teismą – teisės į teisingą teismą, teisės į greitą teismą, teisės į teisminę gynybą, teisės į viešą teismą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą bei atimtos teisės tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, kitų asmenų neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo“ pateiktų reikalavimų ir pasiūlymų – jų nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Savo skunde pareiškėjas vėl prašo pradėti apkaltas Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui, Seimo nariams Artūrui Paulauskui, Vitalijui Gailiui, Juliui Sabatauskui, Vytautui Matulevičiui, Rimantei Šalaševičiūtei, Jolitai Vaickienei, atlikti parlamentinę kontrolę dėl Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų, taip pat surengti viešus Komisijos posėdžius ir leisti Jums, taip pat visuomenės informavimo priemonėms dalyvauti visuose posėdžiuose, nagrinėjant Jūsų skundą ir 2016 m. balandžio 27 d. peticiją, sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo specialiąją tyrimo komisiją ir leisti dalyvauti jos posėdžiuose, sprendžiant apkaltos procesus, tačiau visų šių prašymų nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas minėtame Komisijos rašte.
Komisija taip pat nusprendė pareiškėją dar kartą informuoti, kad Peticijų įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę dalyvauti Komisijos posėdyje, nagrinėjant peticiją, tačiau jo vadinamos peticijos, skundai buvo parašyti ir Komisijai pateikti, nesilaikant Peticijų įstatyme nustatytų pagrindų, Komisija niekada jų nepripažino peticija ir niekada jų iš esmės nenagrinėjo. Atsižvelgus į tai, jis ir nebuvote kviečiamas į Komisijos posėdžius.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnio 1 dalį, teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju (dėl Seimo nario apkaltos proceso) ir Etikos ir procedūrų komisija. Seimo Peticijų komisija tokios teisės neturi. Siūlyti sudaryti specialiąją tyrimo komisiją ji taip pat neturi teisės.
4. Dėl Mariaus Aleksiūno kreipimosi „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio atlyginimo perskaičiavimo“.
Komisija nusprendė šį kreipimąsi pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
Pareiškėjas siūlo „perskaičiuoti merui Antanui Čepononiui darbo užmokestį proporcingai nevykdomų pareigų ir funkcijų dydžiui, kadangi jis negali eiti visų jam LR savivaldos įstatyme priskirtų funkcijų ir priimti naują Tarybos sprendimą tuo klausimu.“
5. Komisija gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) šaukimą 2016 m. rugsėjo 14 d. atvykti į Teismo posėdį dalyvauti atsakovu administracinėje byloje Nr. I-4712-815/2016 „Dėl žalos atlyginimo“.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvia norma, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos ir atsižvelgusi į tai, kad Komisija savo 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. S-2015-7587 prašė Teismą bylą nutraukti, nusprendė prašyti Teismo bylą nagrinėti Komisijai nedalyvaujant.
Komisijų sekretoriato patarėja Janina Šniaukštienė, tel. (8 5) 239 6819, el. p. [email protected]
