Pranešimas apie Komisijos 2016 m. birželio 29 d. posėdyje nagrinėtus klausimus ir priimtus sprendimus
Komisijos 2016 m. birželio 29 d. posėdyje buvo nagrinėjami šie klausimai:
1. Aido Senvaičio peticijos „Dėl nuteistųjų asmenų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų“ nagrinėjimas iš esmės.
2. Dėl Lidijos Slapšienės pareiškimo „Dėl įstatymo pakeitimo“.
3. Dėl Dariaus Bučo kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“.
4. Dėl Kęstučio Kiltinavičiaus kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio papildymo“.
5. Dėl Rasos Kalinauskaitės ir Vyginto Vilučio kreipimosi „Dėl absoliučios skurdo ribos nustatymo“.
6. Dėl Mariaus Aleksiūno kreipimosi „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio atlyginimo perskaičiavimo“.
7. Dėl Gintaro Korotkovo kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso pakeitimų“ pripažinimo peticija.
8. Dėl Marytės Adomavičienės ir Viktoro Adomavičiaus kreipimosi „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius papildymo ar pakeitimo“.
1. Komisija iš esmės išnagrinėjo Aido Senvaičio peticiją „Dėl nuteistųjų asmenų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą ir kitus teisės aktus taip, kad nuteistieji sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes, turėtų tiek pat ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, kaip ir nuteistieji, kurių artimieji nėra nuteisti laisvės atėmimo bausme.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad šiuo metu esamas teisinis reguliavimas ir bausmių vykdymo praktika, susijusi su nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes, teisės į pasimatymus realizavimu, nesudaro pagrįstų prielaidų ir būtinybės keisti Bausmių vykdymo kodeksą ar kitus teisės aktus.
Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo sistema orientuota į asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kuo didesnė rizika, kad asmuo padarys naują nusikalstamą veiką ar kuo sunkesnė asmens padaryta nusikalstama veika, tuo griežtesnis nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės laipsnis. Nuo paminėtų aspektų kartu priklauso ir nuteistojo teisinė padėtis atliekant laisvės atėmimo bausmę, t. y. teisių ir pareigų apimtis, įskaitant ir nuteistajam suteikiamus pasimatymus. Pažymėtina, kad šiomis nuostatomis siekiama bendrosios nusikalstamų veikų prevencijos, informuojant asmenis (taip pat nuteistuosius, jų vaikus ir kitus artimus giminaičius), kad jie laikytųsi visuomenėje priimtinų taisyklių ir nedarytų teisės pažeidimų. Jeigu minima sistema nepadaro poveikio asmenims, pavyzdžiui, nuteistųjų sutuoktiniams, vaikams ar kitiems artimiems giminaičiams, šių asmenų izoliacijos laipsnis padidėja, o teisių apimtis susiaurėja (pavyzdžiui, jeigu nuteistojo sutuoktinis, vaikas ar kitas artimas giminaitis padaro nusikalstamą veiką, už kurią jam paskiriama laisvės atėmimo bausmė, jie turi teisę matytis rečiau, nei kiti nuteistieji. Taigi asmenys turi žinoti ir suvokti, o nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, ir įspėti savo sutuoktinius, vaikus ir kitus artimus giminaičius apie pasekmes, kurios kiltų padarius nusikalstamas veikas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo padidintas ir padažnintas pasimatymų skaičius nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmėmis. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka bausmę, taip pat papildomai buvo numatyta teisė į trumpalaikį pasimatymą. Pastebėtina, kad šiai nuteistųjų kategorijai tik minimaliai padidintas pasimatymų skaičius, siekiant, kad prevencinė laisvės atėmimo bausmės reikšmė, ypatingai nuteistųjų artimųjų atžvilgiu, nesumažėtų ir netaptų deklaratyvi.
Taip pat pažymėtina, kad pagal BVK 94 straipsnio 7 dalį nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų skaičius neribotas, tačiau jų suteikimas priklauso nuo pačių nuteistųjų elgesio bausmės atlikimo metu. Ši nuostata taikytina ir nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistieji sutuoktiniai, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, turi ir kitų galimybių palaikyti ryšius: susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, trumpalaikės išvykos į namus. Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, numatyta, kad pokalbiui telefonu prilyginamas kalbėjimas internetine telefonija. Internetinės telefonijos metu pašnekovai gali ne tik kalbėtis, bet ir matyti vienas kitą. Pažymėtina, kad šiuo metu pataisos įstaigose sprendžiami organizaciniai-techniniai klausimai dėl internetinės telefonijos įdiegimo pataisos įstaigose.
2. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, nusprendė Lidijos Slapšienės pareiškimo „Dėl įstatymo pakeitimo“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais – Komisija pareiškimų nenagrinėja, taip pat neaiškiai išdėstyti pareiškime pasiūlymai ir reikalavimai.
Kreipimųsi (peticijų) pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato specialus Peticijų įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką.
Peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Peticijų įstatymas nereglamentuoja skundų, pareiškimų ir pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos, kurią nustato kiti įstatymai ir teisės aktai.
Pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį peticija – rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.
Peticijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad peticijų komisijos – nuolatinės komisijos, kurios sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.
Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreipimesi turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, institucija, kuriai paduodamas kreipimasis, prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai, pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai. Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas. Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirašyti, kreipimąsi už pareiškėją pasirašo kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą. Kreipimasis, pateiktas elektroniniu būdu, privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu. Prie kreipimosi gali būti pridėti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medžiaga.
Taigi, kreipimąsi būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus reikalavimus: būtina aiškiai ir konkrečiai išdėstyti savo siūlymus ir reikalavimus, kurių tenkinimui reikėtų priimti naują įstatymą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį įstatymą, nurodyti savo pasiūlymų priežastis ir tikslus.
Galima numanyti, kad pareiškėja savo pareiškime prašo:
1) išnagrinėti klausimą – papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nuostata, kuri numatytų baudžiamąją atsakomybę juridiniams asmenims už klastojimą bylos numerių, t. y. anuliuoti diplomą apie juridinį išsilavinimą, kuris duoda jiems užimti teisėjo, antstolio, advokatų ir kitų juridinių asmenų pareigas;
2) Baudžiamajame kodekse nustatyti, kad už netikrus ir melagingus reikalavimus iš žmonių sąskaitų nurašyti pinigus institucijai gresia tokia didelė bauda, kad institucijoms nebūtų noro sąskaitas naudoti žmonių terorui.
Tokie siūlymai suformuluoti labai neaiškiai. Galima tik spėti, kad siūloma Baudžiamajame kodekse nustatyti naują bausmę – juridiniam asmeniui atimti teisininko diplomą.
3. Komisija nusprendė Dariaus Bučo kreipimąsi „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
Kreipimesi siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punktą.
4. Komisija, nusprendė kreipimąsi Kęstučio Kiltinavičiaus kreipimąsi „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio papildymo“ pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti ta apimtimi, kurioje siūloma „papildyti LR BPK 166 straipsnį nuostata, kad asmens veiksmuose nustačius baudžiamosios veikos pagal LR BK 231 ir 232 straipsnius požymius, ikiteisminis tyrimas neatliekamas.“
Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, taip pat nusprendė pareiškėjo kreipimesi pateikto pasiūlymo „dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtinto Asmenų aptarnavimo prokuratūroje aprašo atitinkamų punktų pakeitimo“ nenagrinėti, kadangi šio pasiūlymo nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Minimą aprašą gali pakeisti tik pats generalinis prokuroras.
5. Komisija nusprendė Rasos Kalinauskaitės ir Vyginto Vilučio kreipimąsi Dėl absoliutaus skurdo ribos nustatymo“ pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
Joje reikalaujama „pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą, įtvirtinant šiuose teisės aktuose absoliutaus skurdo ribos sąvoką bei šios ribos nustatymo tvarką ir susiejant su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą“.
6. Komisija nusprendė Gintaro Korotkovo kreipimąsi „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso pakeitimų“ pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
Peticijoje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 ir 250 straipsnius, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 2, 108 ir 591 straipsnius pareiškėjo atitinkamomis nuostatomis:
„1) asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas;
2) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą;
3) administracinio nusižengimo byla negali būti pradedama, o pradėta turi būti nutraukta, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą;
4) asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas;
5) administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą.“
8. Komisija priėmė sprendimą Marytės Adomavičienės ir Viktoro Adomavičiaus kreipimąsi „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius, papildymo ar pakeitimo“ pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
Peticijoje pateiktas pasiūlymas papildyti ar pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, taip, kad piliečiams, kuriems dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, būtų numatyta teisė į užskaitą, išsiperkant laisvą valstybinę žemę, taip pat valstybės siūloma kompensacija už negrąžintą žemę, ypač kai ji yra vertingose vietovėse, būtų perskaičiuojama rinkos verte“.
Komisijų sekretoriato patarėja Janina Šniaukštienė, tel. (8 5) 239 6819, el. p. [email protected]
