LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARĖS DALIOS TEIŠERSKYTĖS PASISAKYMŲ
2016-03-16 Nr. 101-I-2
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, gavusi Seimo nario Juro Poželos prašymą įvertinti Seimo narės Dalios Teišerskytės pasisakymus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, vertino, ar Lietuvos Respublikos Seimo narės Dalios Teišerskytės pasisakymai atitiko Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus..
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
2015 m. lapkričio 10 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos (toliau – Seimo ir PLB komisija) posėdyje Seimo narė Dalia Teišerskytė pareiškė: „Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės, o man teko sėdėt tarp negro ir klozeto, tai yra afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai. Kitų šalių parlamentarai praeidami manęs klausė, kodėl aš čia sėdžiu, gal man bloga, man buvo gėda už mūsų valstybę“.
Seimo narė Dalia Teišerskytė paaiškinimų Komisijai nepateikė.
Duodama interviu žiniasklaidai Seimo narė D. Teišerskytė paaiškino, kad nenorėjo įžeisti juodaodžių rasės, ji nėra nusiteikusi prieš juodaodžius ir kitų rasių asmenis. Kalbėdama Seimo ir PLB komisijos posėdyje ji pavartojo žodį „negras“, bet iš karto pasitaisė. Jos pasakojime nebuvo svarbi žmogaus rasė, svarbios buvo pačios aplinkybės: ji sėdėjo šalia neblaivaus asmens, kuris su ja elgėsi nepagarbiai. Buvo nemaloni pati situacija ir Seimo narė prastai jautėsi dėl Lietuvos valstybės įvaizdžio, kadangi tuo lėktuvu skrido ir kitų šalių parlamentarai.
2010 m. kovo 2 d. Aukščiausiojo teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/ 2010 teigiama: „ Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu.“
Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka“.
Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė:
1. Seimo narė Dalia Teišerskytė nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principus.
2. Siūlyti Seimo narei Daliai Teišerskytei korektiškiau reikšti savo mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkas Leonard Talmont
![]() | 2015 m. |
![]() | 2014 m. |
![]() | 2013 m. |
![]() | 2012 m. |
© Seimo kanceliarija |
|