Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, gavusi piliečio A. Ž. skundą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, vertino, ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko elgesys atitiko Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2015 m. gruodžio 7 d. Komisija gavo A. Ž. skundą, kuriame prašoma įvertinti Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko elgesį.

A. Ž. nurodė, kad Komiteto pirmininkas J. Sabatauskas ignoruoja ir diskriminuoja A. Ž., rimtai nevertina jo skunduose nurodytų aplinkybių.

A. Ž. į Seimo Pirmininkę Loreta Graužinienę kreipėsi 2015 m. lapkričio 18 d.. Savo skunde jis nurodė, kad Seimui priėmus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pakeitimo įstatymą Nr. XII-270 (toliau – Įstatymas) buvo apribota jo, kaip neįgalaus asmens, teisė gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Todėl dabar jis negali kreiptis į teismą, apskųsti valstybinių įstaigų jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir atlikti kitų teisinių veiksmų, kadangi pats teisinio išsilavinimo neturi. Skunde A. Ž. prašė inicijuoti Įstatymo pakeitimą taip, kad jis nebūtų diskriminacinio pobūdžio ir neužkirstų kelio jam gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Seimo Pirmininkė A. Ž. skundą pagal kompetenciją perdavė Komitetui.

Komitetas savo 2016 m. sausio 6 d. rašte Komisijai paaiškino, kad atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybė, o konkrečiai Teisingumo ministerija, formuoja politiką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje ir esant būtinybei inicijuoja teisės aktų pakeitimus, Komitetas kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo skunde pateiktą pasiūlymą keisti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punktą.

Teisingumo ministerija savo 2015 m. gruodžio 7 d. rašte, adresuotame pareiškėjui A. Ž., Komitetui ir Vyriausybės kanceliarijai, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė, neribojama. Taip pat Teisingumo ministerija paaiškino, kad Įstatymu Nr. XII-270 norėta užkirsti kelią asmenims piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba, kai yra pateikiama per daug prašymų ją gauti.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo į VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ kreipėsi vieną kartą, į Elektrėnų savivaldybės skyrių – 66 kartus, o dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į tarnybą kreipėsi 19 kartų. Šie kreipimųsi skaičiai rodo pagrįstą Teisingumo ministerijos nenorą inicijuoti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punkto nuostatų keitimą.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 13 punktas teigia, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Šio įstatymo tikslas buvo mažinti asmenų skaičių, siekiančių inicijuoti kelis teisminius procesus pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba neįvertinus ginčo sėkmės ir tikimybės. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą pagalbą ginant teisėtus interesus asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl, Komiteto nuomone, toks Įstatymas niekaip nediskriminuoja pareiškėjo A. Ž., nepažeidžia jo teisių, nevilkina sprendimų jo atžvilgiu priėmimo proceso.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės. Pagarbos žmogui ir valstybei principas įpareigoja valstybės politikus laikytis žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Atsakomybės principas įpareigoja valstybės politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad Teisingumo ministerija formuoja politiką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje ir esant būtinybei inicijuoja teisės aktų pakeitimus, todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimasis į ministeriją siekiant sužinoti jos poziciją dėl pareiškėjo A. Ž. prašymų inicijuoti Įstatymo 1 straipsnio 7 dalies 11 punkto pakeitimus buvo tikslingas ir tokiu būdu Komiteto pirmininkas J. Sabatauskas nepažeidė viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė:

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkas Leonard Talmont

	2015 m.
	2014 m.
	2013 m.
	2012 m.