Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Orinta Leiputė, Saulius Bucevičius, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus kreipimąsi dėl partijos ir Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių Petro Gražulio, Kęstučio Bartkevičiaus, Vytauto Kamblevičiaus, Remigijaus Ačo, Algimanto Dumbravos, Povilo Gylio, Kęsto Komskio, Onos Valiukevičiūtės ir Valdo Vasiliausko galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto inicijuojant ir dalyvaujant Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projekto Nr. XIIP-4283 svarstyme bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, atliko tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius 2016 m. balandžio 19 d. kreipimesi prašė Komisijos pateikti išaiškinimą, ar partijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai nepatirs viešųjų ir privačių interesų konflikto inicijuodami ir dalyvaudami svarstant klausimus, susijusius su teisėsauga, jos veikla ir konkrečiais teisėsaugos institucijų sprendimais.

2015 m. pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui, o 2016 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Europos Parlamentą su prašymu panaikinti Europos Parlamento nario, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko R. Pakso teisinę neliečiamybę, kad galėtų pareikšti įtarimus dėl prekybos poveikiu.

2016 m. balandžio 14 d. buvo įregistruotas Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283 (toliau – Nutarimo projektas). Nutarimo projektą pasirašė 75 Seimo nariai (2016 m. balandžio 19 d. parašus atsiėmė 2 Seimo nariai, o balandžio 20 d. atsiėmė vienas Seimo narys). Nutarimo projektą pasirašė 9 (iš 11) Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai: Petras Gražulis, Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Kamblevičius, Remigijus Ačas, Algimantas Dumbrava, Povilas Gylys, Kęstas Komskis, Ona Valiukevičiūtė ir Valdas Vasiliauskas.

Nutarimo projekte siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri būtų įpareigota įvykdyti 8 uždavinius:

1) peržiūrėti Seimo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. XI-812 „Dėl Seimo laikinosios komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos atlikto tyrimo išvadas ir išsiaiškinti jų įgyvendinimo efektyvumą;

2) nustatyti, iš kurių informacijos šaltinių kurie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis paskleidė viešojoje erdvėje didelį visuomenės rezonansą sukėlusias žinias;

3) išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo paskleista ši didelį triukšmą sukėlusi informacija: ar nurodyti nusikalstamas veikas, ar paveikti politinius procesus, susidoroti su politiniais oponentais; kokios tikrosios šios informacijos paskelbimo pasekmės;

4) atsakyti, kodėl vėliau ši plačiai aptarinėjama informacija nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta;

5) atsižvelgti į įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl D. Ulbinaitės išteisinimo, susipažinti su baigta byla ir, nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą, pasinaudojant prokuratūros ir teismo rezonansinės bylos medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartimi ir šios kolegijos trijų teisėjų atskirąja nuomone;

6) nustatyti, kas iš Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstovų kada ir kokia apimtimi darė įtaką Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui E. Pašiliui dėl Generalinės prokuratūros kontroliuojamų bylų, o taip pat dėl Generalinės prokuratūros kadrų politikos;

7) nustatyti, kurios žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijos – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienų apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos – ir dėl kokių priežasčių aplaidžiai saugo įslaptintą informaciją ar ją perduoda, dažniausiai įsivelia į politinius skandalus ir yra neatspariausios galimam neteisėtam politikų spaudimui;

8) išsiaiškinti, kiek teisėsaugos institucijų priklausomybę nuo politikų lemia tų institucijų vadovų skyrimo tvarka ir tiesioginis pavaldumas, pateikti Seimui pasiūlymus dėl galimų institucijų vadovų skyrimo tvarkos ir pavaldumo pakeitimo.

Nutarimo projekte tiesiogiai nėra minima nei partija „Tvarka ir teisingumas“, nei jos pirmininkas Rolandas Paksas.

Nutarimo projekto pateikimas buvo numatytas Seimo 2016 m. balandžio 19 d. posėdžio darbotvarkėje, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymu buvo nuspręsta daryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio.

Seimo 2016 m. balandžio 21 d. posėdyje vyko Nutarimo projekto pateikimas. Nutarimo projektui po pateikimo buvo pritarta (balsavo 90 Seimo narių: už 51, prieš 34, susilaikė 5). Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai K. Bartkevičius, A. Dumbrava, P. Gylys, P. Gražulis, V. Kamblevičius, K. Komskis, R. A. Ručys, O. Valiukevičiūtė, V. Vasiliauskas dalyvavo balsavime ir pritarė Nutarimo projekto pateikimui.

Seimo statuto 18 straipsnis nustato Seimo nariams prievolę vengti interesų konflikto. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolimesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kad privatūs interesai –– asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatuojama, kad Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, t. y. partikuliariniais interesais.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime, tarp kurių yra nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ir tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsniu, nusprendė:

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai nepatirs viešųjų ir privačių interesų konflikto, inicijuodami ir dalyvaudami svarstant Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektą Nr. XIIP-4283.

Balsavimo rezultatai: už 8, prieš 2, susilaikė 1.

Komisijos pirmininkas Leonard Talmont

	2015 m.
	2014 m.
	2013 m.
	2012 m.