LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARĖS AGNĖS BILOTAITĖS ELGESIO
2016-09-21 Nr. 101-I-29
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Orinta Leiputė, Saulius Bucevičius, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, Kazys Starkevičius, gavusi UAB „Trate“ prašymą įvertinti Seimo narės Agnės Bilotaitės elgesį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko tyrimą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo narė Agnė Bilotaitė 2016 m. gegužės 19 d. išplatino pranešimą spaudai „Dėl falsifikuojamų dantų implantų A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą“. Šiame pranešime spaudai Seimo narė A. Bilotaitė informuoja, kad ji kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą, prašydama įvertinti UAB „Trate“ galimai neteisėtą veiklą - galimai neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine veikla, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą, mokesčių vengimą.
A. Bilotaitė atkreipia dėmesį, jog UAB „Trate“ turi sertifikatą gaminti dantų implantų pusfabrikačius, tačiau ne galutinį produktą. Pati bendrovė deklaruoja, kad užsiima tik šia veikla, pusfabrikačius siunčia Šveicarijoje registruotai bendrovei TRATE AG, kuri užbaigia gamybos procesą, šis tampa medicinos preke ir patenka į prekybą.
„Tačiau įtarimų sukėlė kelios aplinkybės. Pirma, abi įmones vienu metu skirtingose šalyse įsteigė tie patys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, nors toks veikimo modelis nėra racionalus. Antra, Šveicarijoje registruota TRATE AG veikia daugiabučiame name, kur nėra nei sąlygų gamybinei veiklai, nei kas nors pastebėjo gamybos vykdymą, nei rasta to įrodymų. Trečia, visos sąskaitos išrašomos būtent Šveicarijos mažiausių mokesčių teritorijoje veikiančios TRATE AG vardu, taigi Lietuvoje nefiksuojama beveik jokio pelno ir nemokami mokesčiai. Ketvirta, visi parduoti gaminiai išsiunčiami iš Kauno, čia būna ir tuo metu neva Šveicarijoje sąskaitas pasirašantys asmenys. Apibendrinant, tikriausiai turime reikalų su nesertifikuota ir galimai sveikatai pavojinga medicinos produkcija, kuri realiai pagaminama Lietuvoje, o mažesni mokesčiai sumokami Šveicarijai“, – įtarimus argumentavo A. Bilotaitė.
„Atsižvelgiant į galimą pavojų šių nesertifikuotų gaminių vartotojų sveikatai ir gyvybei, taip pat į Lietuvos valstybei neteisėtai nesumokamus mokesčius būtina atsakingai ištirti, ar tariamai Šveicarijos daugiabučio bute, o iš tiesų fabrike Kaune nėra gaminama nesterilizuota medicininė technika, keliant pavojų ją naudojantiems pacientams ir slepiant mokesčius nuo Lietuvos valstybės“, – teigė Seimo narė.
TRATE bendrovių atžvilgiu jau anksčiau buvo pradėti tyrimai: Šveicarijoje – dėl neteisėtos kilmės šalies nuorodos naudojimo, Ukrainoje – dėl dokumentų klastojimo, siekiant įteisinti TRATE gaminių pardavimą šios šalies rinkoje. Rusijos žiniasklaida praneša apie suklastotų gaminių atsiradimą šios šalies rinkoje. Tuo metu Lietuvoje, kur ir vykdoma galimai nelegali ir kitų šalių tyrėjams įtarimų sukėlusi veikla, jokie tyrimai nėra pradėti. Nors 2015 m. pabaigoje kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybą, ši nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, apklaususi vienintelę UAB „Trate“ darbuotoją. Kauno apygardos prokuratūra skundą dėl šio FNTT nutarimo atmetė.
Nurodoma, kad Seimo narė į Generalinę Prokuratūrą kreipiasi kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narė. Tuo tarpu Seimo Antikorupcijos komisijos 2016 m. birželio 9 d. rašte Nr. S-2016-4240 nurodoma, kad komisijos pirmininkas nedalyvavo rengiant pranešimą spaudai, nedavė pavedimo jį parengti, o Seimo narė A. Bilotaitė galimai nepagrįstai nurodė, kad ji veikia kaip Antikorupcijos komisijos narė.
UAB „Trate“ 2016 m. birželio 3 d. kreipėsi į Seimo narę A. Bilotaitę, prašydama paneigti spaudos pranešime išdėstytus faktus.
2016 m. birželio 21 d. Seimo narė A. Bilotaitė savo atsakyme UAB „Trate“ nurodė, kad prašydama paneigti spaudos pranešime išdėstytus faktus UAB „Trate“ nenurodė nė vieno fakto, kurį ji pranešime būtų nurodžiusi neteisingai. Taip pat pranešime spaudai nurodoma, kad Seimo narė į Generalinę Prokuratūrą kreipėsi dėl galimai neteisėtos įmonės veiklos, tačiau nenurodoma, kad įmonė veiklą tikrai vykdė neteisėtai.
Savo 2016 m. birželio 29 d. paaiškinime Komisijai Seimo narė A. Bilotaitė teigia, kad išplatindama pranešimą spaudai ji nenurodė veikianti Antikorupcijos komisijos vardu, pranešime spaudai buvo įvardintos jos pareigos Seime: Antikorupcijos komisijos narė.
Pranešime išdėstyta informacija, kad Seimo narė kreipiasi į Generalinę Prokuratūrą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie UAB „Trate“ galimai neteisėtą veiklą, pranešime nurodyti ir tokio kreipimosi motyvai. Pasak Seimo narės A. Bilotaitės, įvardijimas „galimai“ reiškia ne tikrai egzistuojančius pažeidimus ar neteisėtą veiklą, o įtarimus, kad tokia veikla gali būti. Būtent todėl yra kreipiasi į kompetentingas institucijas ir prašoma jų ištirti pasirodžiusius įtarimus.
Generalinė Prokuratūra 2016 m. birželio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Trate“ veiklos pagal Seimo narės A. Bilotaitės pareiškimą.
Seimo statuto 9 straipsnio 11 punktas leidžia Seimo nariui kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems klausimų.
Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas.
Seimo narės A. Bilotaitės pranešime spaudai konkretūs kaltinimai ir faktai nėra pateikiami. Ji naudoja žodį „galimai“, kuris reiškia, kad faktas gali įvykti, atsitikti. Naudodamasi Seimo nario teisėmis, Seimo narė A. Bilotaitė teisėtai kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą bei apie tai informavo visuomenę.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
Seimo narė Agnė Bilotaitė nepažeidė Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo nario veiklą bei etiką, nuostatų.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkas Leonard Talmont