Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Orinta Leiputė, Saulius Bucevičius, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, Kazys Starkevičius, gavusi 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo narių Marijos Aušrinės Pavilionienės, Rimantės Šalaševičiūtės bei Juro Poželos skundą dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) pirmininkės Dangutės Mikutienės elgesio, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė bei Juras Požela savo 2015 m. gruodžio 17 d. skunde Nr. V-72 teigia, jog Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė Komiteto posėdžius veda šališkai, įžeidinėja posėdžiuose dalyvaujančius asmenis. Toks D. Mikutienės elgesys pažeidžia reikalavimus Seimo nario veikloje laikytis pagarbos žmogui ir valstybei principo, žemina Seimo vardą, yra gėdingas ir netoleruotinas. D. Mikutienės elgesys, kalbėjimo būdas posėdžių metu yra autoritariškas, nepagarbus ir neetiškas, žeminantis Komiteto narius ir kitus posėdžio dalyvius, naudojamasi Komiteto pirmininkės pareigomis siekiant neleisti išsakyti nuomonės, kuri nesutampa su pačios Komiteto pirmininkės nuomone.

2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. V-2016-1924 Komiteto pirmininkė D. Mikutienė pateikė savo paaiškinimus Komisijai. Ji teigia, kad Komiteto posėdžiuose, kai yra svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, dalyvauja daug suinteresuotų asmenų. Visi jie pageidauja išsakyti savo nuomonę, kyla aštrių diskusijų, todėl ji, kaip Komiteto pirmininkė, privalo reikalauti laikytis drausmės. Taip pat ji kaip Komiteto išvados rengėja išsako savo nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų įstatymo projektui. Seimo statuto 149 straipsnis suteikia teisę komitetų pirmininkams suteikti žodį posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Taigi dalyvaujantys posėdyje turi teisę pasisakyti tik posėdžio pirmininko sutikimu.

2016 m. birželio 2 d. raštu pareiškėjos Seimo narės Marija Aušrinė Pavilionienė ir Rimantė Šalaševičiūtė patikslino savo 2015 m. gruodžio 17 d. skundą. Šiame rašte jos teigia, kad 2015 m. gruodžio 16 d. Komiteto posėdyje, svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, Komiteto pirmininkė D. Mikutienė išsakė šališkas ir nepagarbias pastabas kalbantiems Komiteto pirmininkės nuomonei nepritariantiems asmenims („Nu, kaip jūs, profesoriau, kalbat. Dieve brangus viešpatie. Profesoriau, nu kaip jūs kalbat.“, „Palaukit, bet ką jūs čia dabar siūlot, daktare“), kolegoms komitete („Nu tai jūs pasiskaitykit. Atėjot į posėdį, tai turėjot argumentus paskaityt. Dabar mes jums Civilinį kodeksą turėtume paaiškinti.“) bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams („Gerbiama Vaideliene, kuo jūs dabar užsiimat, na, jūs gi žlugdot įstatymą su savo tokiais pasiūlymais.“ „Nu, jau dovanokit. Jau dovanokit šituo atveju. Apie gimdymą, kur turi vystytis vaisius. Kur turi vystytis vaisius, jei ne moters gimdoje! Tai jūs proto turit, ką jūs siūlot?“).

Perklausius Komiteto 2015 m. gruodžio 16 d. garso įrašą girdėti, kad svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, diskusijos vyksta emocingai, pašnekovai yra pertraukinėjami, kalba keli asmenys vienu metu. Komiteto pirmininkė D. Mikutienė prašo laikytis dalyvių tvarkos, pasisakančius išklauso ir pareiškia savo nuomonę, balsas kartais skamba emocingai. Komiteto pirmininkė suteikia teisę balsuoti Komiteto nariams dėl pateiktų pasiūlymų, posėdis vyksta pagal balsavimo rezultatus (Seimo narys J. Požela prašo daryti svarstymo pertrauką ir balsų dauguma šiai pertraukai pritariama, projektas toliau nesvarstomas).

Komisija gavo šių asmenų bei organizacijų kreipimusis dėl Komiteto pirmininkės D. Mikutienės: Jaunimo sambūrio „Pro patria“, Agnės Širinskienės, Lietuvos šeimos centro, Studentų ateitininkų sąjungos, Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojo Vyganto Malinausko, NVO vaikams konfederacijos, Biomedicinos etikos ir teisės instituto, Agnės Liberės. Šiuose kreipimuose išsakomas palaikymas Komiteto pirmininkei D. Mikutienei, teigiama, kad ji posėdžius veda etiškai, bando rasti kompromisą tarp skirtingas nuomones turinčių asmenų. Kaip tik atvirkščiai, neetiškai elgiasi, pašnekovus pertraukinėja ir bando vilkinti įstatymo projektą Seimo narys Juras Požela.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principų.

2. Rekomenduoti asmenims, dalyvavusiems 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, jeigu, jų nuomone, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė savo žodžiais įžeidė jų garbę ir orumą, kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso arba Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkas Leonard Talmon

	2015 m.
	2014 m.
	2013 m.
	2012 m.