Išvados 

EN

Komisijos išvada "Dėl galimo interesų konflikto"


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL GALIMO INTERESŲ KONFLIKTO

 

2016-09-28  Nr. 101-I-35

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Saulius Bucevičius, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, Kazys Starkevičius, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Antano Matulevičiaus prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, svarstė klausimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto priimant Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3234(3).

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2016 m. birželio 21 d. Seimo plenarinio posėdžio metu vyko Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 priėmimas (toliau – Įstatymo projektas). Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius kreipėsi į Komisiją prašydamas išaiškinti, ar Seimo nariai, kurie turi įmonių akcijų ar jų šeimos nariai užsiima verslu, turėjo teisę balsuoti už šį Įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus, kadangi svarstomo Darbo kodekso nuostatose liberalizuojami darbo santykiai – palengvinamas darbuotojų atleidimas, sumažinamos išeitinės kompensacijos, naikinamos kitos garantijos. V. A. Matulevičius kėlė klausimą, ar Seimo nariai nepatyrė viešųjų ir privačių interesų konflikto teikdami siūlymus ir nenusišalindami nuo balsavimo Įstatymo projekto priėmimo metu.

Seimo statuto 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių.  Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolimesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Privatūs interesai apibrėžti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje. Privačiais interesais laikomi asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Artimais asmenimis pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatą laikomi šio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Aptariamame kontekste Seimo narys V. A. Matulevičius siūlo akcijų turėjimą (neatsižvelgiant į jų skaičių) arba artimų asmenų vertimąsi verslu laikyti aplinkybe, nulemiančia Seimo nario ar jam artimo asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą ir sukeliančia interesų konfliktą. Pažymėtina, kad darbo santykiuose, kuriuos reglamentuoja Darbo kodekso normos, dalyvauja ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai. Vadinasi, siekiant objektyvumo ir nešališkumo priimant Įstatymo projektą, analogiškai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Seimo nariui artimų asmenų, kurie darbo santykiuose dalyvauja kaip darbuotojai, galimo suinteresuotumo. Taip pat galėtų būti keliamas klausimas dėl Seimo nariams artimų asmenų, priklausančių darbdavius vienijančioms organizacijoms ar darbuotojų profesinėms sąjungoms, privačių interesų. Taigi gali susidaryti tokia situacija, kad didelė dalis Seimo narių turėtų nusišalinti nuo balsavimo, ir teisės akto projekto priėmimo procedūra apskritai negalėtų būti įgyvendinta.

 

                      Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Seimo nariai, turintys įmonių akcijų, arba jei jų artimi asmenys verčiasi verslu, dalyvaudami svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3234(3), viešųjų ir privačių interesų konflikto nepatyrė.

                     

 

Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

                     

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                               Leonard Talmont



2015 m.
2014 m.
2013 m.
2012 m.


© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ