Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Orinta Leiputė, Vida Marija Čigriejienė, Algimantas Dumbrava, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, Kazys Starkevičius, gavusi Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio skundą dėl Seimo narės Aurelijos Stancikienės elgesio ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2016 m. balandžio 19 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje Seimo narė Aurelija Stancikienė pristatė Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3549.

1. Seimo narė A. Stancikienė nurodė: „Urėdija vykdo ūkinę veiklą, t. y. rūpinasi miško sodinimu ir miško pardavimu. Parko direkcija tvarko visą teritoriją, visa tai, ką jūs važiuodamas ir kas nors kitas važiuodamas padaro, prišiukšlinate, kuriate laužus, galbūt sukuriate grėsmę gaisrui kilti, tvarko absoliučiai visas rekreacines vietas, visus dviračių takus, šalia dviračių takų. Jūs pervažiuokite, pasižiūrėkite, visa tai tvarko parko direkcija. Didžiulė teritorija. Didžiulė, 10 tūkst. hektarų teritorija, inspekcinę veiklą vykdo tik Nacionalinio parko direkcija. Ir nereikia čia baiminti. <...> tai nesusiję su lankytojais. Pasak A. Stancikienės, Urėdija vykdo tik ūkinę veiklą, sodina miškus ir juos parduoda. Šie A. Stancikienės teiginiai neatitinka tikrovės. Siekdama užtikrinti tinkamą valstybinės reikšmės miškų tvarkymą, pagerinti šių miškų priežiūrą ir apsaugą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-04 priėmė nutarimą Nr. 110 „Dėl Kuršių nacionalinio parko teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai“. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – Direkcija) netvarko nei rekreacinių vietų, nei dviračių takų, nei laužaviečių. Kadangi Kretingos miškų urėdija neperėmė jokių rekreacinių objektų, juos prižiūri Neringos savivaldybė, kuri šių funkcijų vykdymą perdavė UAB „Neringos komunalininkas“. Kretingos miškų urėdijos pareigūnų funkcijos Neringos savivaldybės teritorijoje žymiai platesnės, negu kova su savavališkais kirtimais. Tai pirmiausia gaisrų prevencija, t.y. kova su miško priešgaisrinių taisyklių pažeidėjais. Ji kontroliuoja mažųjų gamtos turtų naudojimą (gyvulių ganymą, uogavimą, riešutų, vaistažolių rinkimą), miško žemės naudojimą, vykdo švietėjišką ir daugelį kitų veiklų.

Direkcija savo 2016 m. spalio 12 d. paaiškinime komisijai Nr. S1-758(1.50) teigia, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. Direkcija neteko prievolės vykdyti Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektą, kartu ir laužaviečių priežiūrą bei tvarkymą. Tai yra, direkcija neprižiūri laužaviečių, kaip pristatydama projektą teigė Seimo narė A. Stancikienė. Direkcija tik vykdo jos įrengtas pėsčiųjų ir dviračių trasas, pėsčiųjų takus, apžvalgos aikšteles, vykdo NATURA 2000 teritorijų priežiūrą, krantotvarkos ir kitus darbus valstybinio parko teritorijoje. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Seimo narė A. Stancikienė pristatydama projektą Seimui pateikė netikslią informaciją apie direkcijos vykdomas aplinkos priežiūros funkcijas.

2. A. Stancikienė taip pat nurodė: „dėl įstatymo pakeitimo projekto su savivaldybės konkrečiais vadovais nederinta, šitoks siūlymas buvo suderintas su Finansų ministerija. < ..> savivaldybė gauna finansavimą atsižvelgiant į daugelį kriterijų, į gyventojų skaičių, bet vienas iš kriterijų yra, pavyzdžiui, gatvės ilgis. 50 kilometrų gatvės ilgio neturi nė viena Vilniaus miesto savivaldybė. Šita savivaldybė naudojasi vienu iš kriterijumi - šiuo, naudojasi 10 tūkst. hektarų teritorijos kriterijumi. Jūs suprantate, kur iš tikrųjų žmonės gyvena - tik 300 hektarų, bet skiriant finansavimą yra apskaičiuojama visa teritorija. Taigi šiuo atveju šios savivaldybės finansavimas pagal labai daug kriterijų yra visiškai iškreiptas ir neatitinka faktinės situacijos, visiškai neatitinka“. A. Stancikienės teigimu, finansavimą dėl Neringos savivaldybei priklausančio 50 km kelio bei visos 10 tūkst. ha teritorijos gauna pati Neringos savivaldybė. Seimo narė A. Stancikienė pateikia neteisingą finansavimo tvarką bei nurodo klaidingus subjektus, kurie gauna minėtą finansavimą. Neringos savivaldybės kelio Nr. 167 Smiltynė-Nida nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis savininkas yra Lietuvos Respublika. Turtas patikėjimo teise priklauso Valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai”, šiai Valstybinei įmonei ir skiriamos lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Finansavimo objektui keliui Smiltynė - Nida Neringos savivaldybė negauna.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad rodiklius, pagal kuriuos savivaldybės gauna finansavimą, tarp jų yra nurodomi ir kelių bei gatvių ilgiai, savivaldybės plotas, užstatytas savivaldybės plotas, savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas. Akivaizdu, kad savivaldybės kelių bei gatvių ilgis bei savivaldybės teritorija nėra vieninteliai rodikliai, pagal kuriuos savivaldybė finansuojama.

3. A. Stancikienė teigia, kad „visais atvejais tie pinigai, jeigu juos reikės mokėti dėl kokių nors kada nors priimtų neteisėtų sprendimų, nebus imami iš ekologinio mokesčio nė vienos institucijos, nes tai yra specialioji sąskaita, visiškai kiti pinigai. <...> prieš dvejus ar trejus metus šita savivaldybė vienam žmogui iš biudžeto skiriamų lėšų skaičiumi lenkė Vilnių ir Kauną gal kokius keturis ar penkis kartus. Tai yra geriausiai Lietuvoje gyvenanti savivaldybė pagal biudžeto pinigus tenkančius vienam ten gyvenančiam asmeniui. Kaip žinote, ten yra apskritai labai daug asmenų, fiktyviai deklaravusių gyvenamąją vietą dėl nemokamo persikėlimo keltu ir dėl to paties ekologinio mokesčio. Kaip žinote, jų visos lėšos, mokami darbo užmokesčio, pelno mokesčiai - viskas eina į tą savivaldybę, tai yra labai gerai gyvenanti savivaldybė“. A. Stancikienė nurodė, jog dėl neteisėtų sprendimų, kurių pagrindu Neringos savivaldybei reikės mokėti žalos atlyginimą, nebus imama iš ekologinio mokesčio, nes, pasak A. Stancikienės, tai yra daroma iš specialios Neringos savivaldybės sąskaitos. Pažymime, jog Neringos savivaldybė neturi jokios specialios sąskaitos. Skirtingai, nei nurodo Seimo narė A. Stancikienė dėl neteisėtų statybų Neringoje žalos atlyginimas bus mokamas iš Neringos savivaldybės bendrosios sąskaitos. Vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją mokama į Neringos savivaldybės biudžeto sąskaitą. Šios vietinės rinkliavos pajamos naudojamos infrastruktūros objektų - krantinių, pėsčiųjų, dviračių takų, žaliųjų želdinių, gatvių apšvietimo linijų, komunalinės infrastruktūros, gelbėjimo stočių su pliažų infrastruktūros, naujų sanitarinių mazgų pastatymo ir t.t. - priežiūrai ir eksploatacijai, kuriems reikalingos didelės lėšos. Neringos savivaldybė beveik visus saugomos teritorijos darbus atlieka iš šios rinkliavos gautų pajamų.

Seimo narė A. Stancikienė savo teiginius nurodė būtent taip, kaip juos komentuoja Neringos savivaldybė: „visais atvejais tie pinigai, jeigu juos reikės mokėti dėl kokių nors kada nors priimtų neteisėtų sprendimų, nebus imami iš ekologinio mokesčio“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Seimo narė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

4. A. Stancikienė, atsakydama į Seimo narių klausimus, taip pat nurodė: „Kaip žinote, Neringos savivaldybės teritorijoje esančių miškų valdymą priėmė apskritai net ne Kretingos urėdija, <...> bet priėmė apskritai Šilutės, kitoje marių pusėje esanti urėdija“. A. Stancikienė pateikė žinomai klaidingą informaciją, o būtent tai, jog Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priklausantys miškai buvo perduoti ne Kretingos urėdijai, bet Šilutės urėdijai. Kuršių nacionalinio parko teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai perduoti valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai.

2015 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 110 „Dėl Kuršių nacionalinio parko teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai“, pagal kurį Neringos urėdija buvo perduota ne Šilutės, kaip teigia Seimo narė A. Stancikienė, tačiau Kretingos urėdijai.

Seimo narė Aurelija Stancikienė paaiškinimų Komisijai nepateikė.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.

Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų 2015 m. spalio 13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-172, 10 punktas nustato Direkcijos funkcijas: 10.8 teigiama, kad direkcija organizuoja, koordinuoja ir/ar vykdo Nacionalinio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kultūros paveldo objektų apsaugą, teritorijos ar jos dalių apsaugą, organizuoja Nacionalinio parko informacinės sistemos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, trasų, poilsio vietų bei kitos rekreacinės infrastruktūros įrengimą, tvarkymą ir priežiūrą arba juos įrengia; 10.9 – pagal kompetenciją vykdo Nacionalinio parko priežiūrą, saugomų teritorijų kontrolę Nacionaliniame parke; 10.10 punktas teigia, kad direkcija vykdo taip ir kitus Nacionalinio parko apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbus.

UAB „Neringos komunalininkas“ atlieka šiuos darbus: gyvenviečių ir miesto gatvių bei rekreacinių teritorijų rankinio, mechaninio ir sanitarinio valymo, paplūdimių gelbėjimo tarnybos, uostų, prieplaukų, krantinių, viešojo transporto, turizmo, kultūros, sporto, laisvalaikio objektų ir įrenginių aptarnavimo ir remonto; aplinkos tvarkymo; atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo bei kitus.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė:

1. Negauta duomenų, kad pristatydama projektą Seimo narė A. Stancikienė sąmoningai pateikė Seimui neteisingą bei klaidinančią informaciją apie Kuršių nerijos parko direkcijos, Neringos savivaldybės bei Kretingos miškų urėdijos atliekamus darbus Kuršių Nerijos teritorijoje.

2. Rekomenduoti Seimo nariams pasisakant svarstomais klausimais, remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkas Leonard Talmont

	2015 m.
	2014 m.
	2013 m.
	2012 m.