2016 m. (Seimo 2012-2016 m. kadencija) veiklos laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją (toliau – Komisija) sudarė 18 Komisijos narių: Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė, Virginija Baltraitienė, Bronius Bradauskas, Rimantas Jonas Dagys, Arūnas Dudėnas, Vitalijus Gailius (Komisijos pirmininkas), Edmundas Jonyla (Komisijos pirmininko pavaduotojas), Kęstas Komskis, Jonas Kondrotas, Vanda Kravčionok, Audrius Nakas, Antanas Nesteckis, Artūras Paulauskas, Jurgis Razma, Ričardas Sargūnas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas.

Lietuvos Respublikos Seimo piliečių laiškų ir interesantų registracijos duomenų bazės duomenimis 2016 m. Komisija:

– gavo 623 pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų;

– parengė ir išsiuntė 422 raštus ir atsakymus pareiškėjams;

– inicijavo 48 įstatymų projektų ir 13 kitų teisės aktų vertinimą antikorupciniu požiūriu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Komisija surengė 23 posėdžius (iš jų 3 posėdžius surengė Komisijos sudarytos darbo grupės).

Komisija 2016 m. vykdė parlamentinę kontrolę:

sveikatos srityje – domėjosi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atsakomybės priimant sprendimus išduoti/neišduoti licencijas verstis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis kompetencijos klausimus, svarstė ortopedijos technikos gamintojų veiklos skaidrumo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, apmokant iš Privalomojo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų teisėtumo klausimą; atliko tyrimą dėl Kaune lopšelius-darželius lankančių vaikų galimai neteisėto profilaktinio vaikų pėdų patikrinimo neva vykdant programą „Kad pėdutės būtų sveikos“ ir siūlymo sveikiems vaikams naudoti ortopedinę avalynę, apmokant VLK lėšomis; tęsė parlamentinę kontrolę gydytojų privačių interesų deklaravimo užtikrinimo ir kontrolės problemų klausimais; vertino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pasiūlymo numatyti galimybę teikti pinigines „dovanas“ gydytojams aplinkybes;
teisėsaugos srityje –nagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdytus išmaniosios mokesčių administravimo sistemos viešuosius pirkimus ir Viešųjų pirkimų tarnybai konstatavo įstatymo pažeidimus bei įpareigojus šį pirkimą nutraukti, Komisija kreipėsi į Finansų ministrą dėl pareigūnų atsakomybės nustatymo už padarytus pažeidimus; Komisija diskutuodama su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio veikas efektyvumo, kėlė klausimą, ar už korupcinio pobūdžio nusikaltimus skiriamos baudos yra proporcingos ir prokurorai pagal savo kompetenciją išnaudoja visas galimybes apeliacine ir kasacine tvarka skundžiant pernelyg švelnius teismų sprendimus; Komisija, kilus abejonėms dėl kasacinio skundo priėmimo nagrinėti teisme tvarkos aiškaus reglamentavimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri, pasiūlė svarstyti galimybę nustatyti papildomas interesų konfliktų stebėsenos ir išvengimo priemones, kai už kasacinio skundo priėmimą balsuoja tik vienas teisėjas iš trijų atrankos kolegijos teisėjų;
< >plinkosaugos srityje – nagrinėjo situaciją ir taikomas priežiūros priemones atliekų tvarkymo sektoriuje, atliko tyrimą dėl apie ypatingą grėsmę keliančių pavojingų medicininių atliekų tvarkymo, jo kontrolę bei būtiną tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą keičiantis šios srities informacija. Konstatuota, kad Aplinkos ministerija turimomis priemonėmis nepajėgi pilnai kontroliuoti atliekų tvarkymo srities, o šiuo metu galiojanti atliekų tvarkytojų išduodamų pažymų apie sutvarkytas atliekas sistema sudaro sąlygas piktnaudžiavimui ir sukčiavimui, todėl tęsiamas atliekų tvarkymo sektoriaus teisinio reglamentavimo svarstymas; komisija siekdama įvertinti atliekų rūšiavimo efektyvumą atliko atskirų regionų komunalinių atliekų surinkimo kiekių pasikeitimų analizę, ir paaiškėjus, kad vieninteliame Šiaulių m. 2015 m. yra stebima akivaizdi surenkamų komunalinių atliekų didėjimo tendencija, komisija prašė Aplinkos ministeriją vykdyti komunalinių atliekų surinkimo kiekių pasikeitimų stebėseną ir vertinti šių pasikeitimų priežastis, atliekų rūšiavimo kontekste.
valstybės valdymo ir valstybės tarnautojų atsakomybės srityje – domėjosi pretendentų į miškų urėdų pareigas atrankų skaidrumu, atrankos priežiūra ir kontrole, bei Aplinkos ministeriją ir Generalinį miškų urėdą prašė imtis priemonių paskelbtų urėdų pareigoms užimti konkursų skaidrumui; nagrinėjo valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, padariusių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, atsakomybės klausimą ir konstatavusi, kad institucijos, kontroliuojančios tarnautojų atsakomybės klausimus, nepakankamai tarpusavyje bendradarbiauja, nesikeičia informacija, todėl pažeidimus padarę asmenys atsakomybės išvengia, teiks Seimui įstatymų projektus dėl institucijų prievolės išieškoti iš kalto asmens už viešųjų pirkimų pažeidimus padarytą materialinę žalą bei tarnautojo padarytą Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą laikyti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu; nagrinėjo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ gelžbetonių konteinerių, skirtų cementuotų radioaktyvių atliekų saugojimui, pirkimus. Viešųjų pirkimų tarnybai, nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir į tai, kad VĮ IAE buvo įpareigota nutraukti pirkimus, Komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą; Komisija atkreipusi dėmesį į besikartojančius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, vykdant viešuosius pirkimus, tame tarpe gynybos ir saugumo srityje, valstybinėse įmonėse, kurių pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigoja perkančiąsias organizacijas nutraukti viešųjų pirkimų procedūras, paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės įmonėse ir nustatyti ar šių įmonių administravimo sistemose nepalikta galimybių korupcinei veiklai ir piktnaudžiavimui valstybės tarnyba.
žemėtvarkos srityje – vykdė valstybinės žemės paradavimo, nuomos, panaudos suteikimo teisėtumo parlamentinę kontrolę, kurios metu paaiškėjo, kad 10 procentų atvejų išnuomojant ar parduodant valstybinės žemės sklypus padaryti teisės pažeidimai, kai kurie iš jų gali būti susiję su korupcinėmis veikomis, todėl kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą; Komisija nusprendė siekti valstybės tarnautojų neteisėtais veiksmais žemėtvarkos srityje padarytos žalos atlyginimo valstybei, taip pat tęsti kadastrinių matavimų, įsiterpusių žemės sklypų formavimo, valstybinės žemės nuomos ir pardavimo procesų stebėjimą;
kūno kultūros ir sporto srityje – nagrinėjo Kūno kultūrai ir sportui skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumo bei kontrolės klausimus, konstatuota, kad kūno kultūrai ir sportui finansuoti skiriamos valstybės lėšos ir jų panaudojimas yra nekontroliuojami, dėl teisinio reglamentavimo nebuvimo yra galimybė piktnaudžiauti priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo konkretiems asmenims. Taip pat inicijuotas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos narių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų vykdymas, todėl šio fondo tarybos nariai yra įpareigoti nedelsiant pateikti privačių interesų deklaracijas. Komisija parengė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta skaidri Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos sudarymo tvarka, nepriekaištingos reputacijos, atitinkamos kompetencijos, viešųjų ir privačių interesų derinimo privalomumas, teisinė atsakomybė už teisės aktų nuostatų pažeidimus, priimant sprendimus dėl fondo lėšų skyrimo projektams finansuoti.

Taip pat komisija svarstė Žuvininkystės tarnybos veiklos, susijusios su Europos Sąjungos paramos lėšomis remiamų projektų įgyvendinimu, pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl tarnybos darbuotojų galimų nusikalstamų veikų ir galimo nepotizmo klausimą; valstybės įstaigų, įmonių, organizacijų Viešųjų pirkimų komisijų narių tarnybinės, materialinės atsakomybės bei viešojo intereso gynimo efektyvumo problematiką bei baigė 2006 m. pradėtą vykdyti parlamentinę kontrolę ortopedijos technikos sektoriaus veiklos klausimais.

Komisija reaguodama į visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją, kad Šilutės rajone, Svencelės telmologiniame draustinyje, neteisėtai užimtas valstybinės žemės plotas bei pastatyti savavališki statiniai, inicijavo tyrimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą, jog Svencelės draustinyje neteisėti statiniai per 6 mėn. turės būti nugriauti, sutvarkyta statybvietė bei pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ komisijai pavedė atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadas dėl Vijūnėlės dvaro Druskininkuose statybų teisėtumo; dėl Druskininkų savivaldybės valdomo pramogų ir poilsio centro „Aqua“ veiklos; dėl Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimo, kai Druskininkų savivaldybėje nebuvo sudarytas Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos; dėl leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo aplinkybių; dėl valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, UAB Karalienės Mortos mokyklos įkūrimo ir veiklos; dėl buvusio ministro pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus veiklos, galimai sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, ir jo sūnaus Vytauto Kubiliaus įsidarbinimo paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims; dėl buvusio ministro pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus vadovautos reklamos agentūros „Media Contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai galimai neskaidriai gautų pajamų, susijusių su A. Kubiliaus einamomis pareigomis; dėl buvusios Seimo pirmininkės, Seimo narės I. Degutienės galimų veiksmų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai buvo daroma įtaka banko „Snoras“ bankroto administratoriui ir galimo piktnaudžiavimo atliekant draudžiamą finansinę operaciją jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovės „Novotersa“ naudai jau po banko „Snoras“ bankroto. Komisija atlikusi parlamentinį tyrimą Seimui 2016 m. kovo 1 d. pateikė svarstyti išvadas.