2014 m. liepos 3 d. pranešimas VIR
Lietuvoje apie tiesioginius merų rinkimus diskutuojama jau antras dešimtmetis. Dar praėjusi valdančioji dauguma buvo iškėlusi šį klausimą ir, rodos, jam pritarė, tačiau jokių pakeitimų neįvyko. Nors tauta aiškiai pasisako už, paskutinės apklausos rodo, kad vos 8 proc. apklaustųjų šalies gyventojų nepritaria tiesioginiams mero rinkimams. Deja, realaus postūmio į priekį, išskyrus populistinių valdančiųjų partijų diskusijų prieš rinkimus, šiuo žmonėms svarbiu klausimu nebuvo. Pagaliau šiemet buvo žengtas, nors ir ne visai pilnavertis, bet žingsnis į priekį. Po galutinio balsavimo Seime, pritarus 81 Seimo nariui, buvo įteisinti tiesioginiai mero rinkimai. Dabar liko sulaukti Respublikos Prezidentės palaiminimo ir jau 2015-ųjų vasarį žmonės patrauks prie balsadėžių išsirinkti ne neaiškios tarybos, bet tiesiogiai jiems atskaitingo miesto vadovo.
Europoje žmonės tiesiogiai merus renka tokiose valstybėse kaip Italija, Vokietija, Vengrija, Bulgarija, Lenkija, o tai sąlygoja itin aukštą rinkėjų aktyvumą ir didelį dėmesį savivaldybių rinkimams – to Lietuvoje akivaizdžiai trūksta. Pavyzdžiui, Italijoje savivaldybių rinkimai sutraukia per 60–69 proc. rinkėjų, kai tuo metu Lietuvoje rinkėjų aktyvumas paskutiniuosius dvejus savivaldybių rinkimus vos siekė 40 proc. Šie pakeitimai, be kita ko, bus naudingi įtvirtinant tiesioginę demokratiją šalyje.
Daugiausia kritikos priimtas įstatymas susilaukė iš dešiniųjų partijų atstovų dėl, anot jų, per menkų mero įgaliojimų. Šis teiginys nėra pagrįstas, nes mero įgaliojimai nėra jau tokie menki. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, meras skirs ir vadovaus administracijos direktoriui, spręs kaip leisti savivaldybės biudžeto lėšas, nustatys vicemerų veiklos sritis, skirs į pareigas ir atleis iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės švietimo, vadovus bei įgyvendins kitus, su vietos bendruomenės interesų tenkinimu susijusius, savo įgaliojimus. Be to, esu tikras, kad įgaliojimų apimtis ir jų įgyvendinimo efektyvumas dažnai priklauso nuo juos įgyvendinančio asmens. Tai patvirtina Respublikos Prezidentės pavyzdys – dažnai minima, jog konstituciniai Respublikos Prezidento įgaliojimai riboti, tačiau tai netrukdo D. Grybauskaitei aktyviai veikti šalies vidaus gyvenime. Be abejo, itin svarbu įstatymu užtikrinti ribas, kurias peržengus tektų kalbėti apie galimą mero savivalę.
Pažymėtina ir tai, kad pagal naujas įstatymo pataisas mero nebegalės nuversti miesto taryba. Anksčiau, esant „pokiliminiams“ partijų susitarimams ar spaudžiant interesų grupėms, be menkiausios priežasties, tarybos dauguma lengvai nuversdavo merą. Dabar taryba, turinti svarių priežasčių atleisti merą, teiks siūlymą ir įrodymus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris spręs, ar yra pagrindas nutraukti mero įgaliojimus. Tai reiškia, kad meras taps mažiau priklausomas nuo partijų, interesų grupių ir tarybos narių manipuliacijų, o taps labiau atskaitingas tiesioginiam rinkėjui. Kai meras renkamas tiesiogiai ir nepateisina rinkėjų lūkesčių, tikimybė jam būti perrinktam antrai kadencijai labai maža. Tuo tarpu pagal dabartinę tvarką Lietuvoje merus išrenka savivaldybės tarybos nariai balsų dauguma, o kandidatus siūlo tarybose po rinkimų susiformavusios partijų koalicijos. Dažnai dėl partijų tarpusavio susitarimų mero vieta atitenka mažiau įtakingai politinei jėgai. Tokiu būdu „pokiliminė“ politika iškreipia ir nepaiso rinkėjų valios.
Tiesioginė atskaitomybė gyventojams taip pat lemtų skaidresnį miesto tarybų darbą. Įvairios interesų grupės netektų galimybės daryti įtaką mero rinkimų rezultatams, kadangi sprendimą priimtų vietos bendruomenė, o ne keliolikos asmenų taryba, kuri, pagal plačiai paplitusią praktiką, rinkdama merą atsižvelgia į siaurus įtakų grupių interesus ir nepaiso miesto ir jame gyvenančių žmonių poreikių.
Tiesioginiai mero rinkimai leis žmogui pasijusti labiau išgirstam ir pasirinkti savo kandidatą atstovauti, valdyti ir reprezentuoti jo miestą. Nauji įstatymo pakeitimai leis kandidatuoti ne tik partijų atstovams, bet ir nepriklausomiems save išsikėlusiems kandidatams. Tai skatins žmonių pilietiškumą, atsakingumą renkantis ir lems didesnį aktyvumą balsuojant.
Priimant įstatymo pataisas, įtvirtinančias žmonių teisę merus rinkti tiesiogiai, Seimo opozicija nuogąstavo dėl to, kad gali susiklostyti situacija, kai išrinktam ir jokiai partijai nepriklausančiam merui teks dirbti su įvairiom partijom atstovaujančiais tarybos nariais, ir tai, opozicijos nuomone, sudaro prielaidas konfliktams kilti. Mano nuomone, nėra pagrindo tokioms abejonėms, kadangi tokia situacija, priešingai, nei teigia oponentai, ir merą, ir savivaldybės tarybą skatins diskusijas ir kompromisų paieškas, be to, taps tam tikra stabdžių ir atsvarų instrumentu, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui turimos valdžios galiomis.
Apibendrindamas drįstu teigti, kad šį kartą Seimas žengė žingsnį į priekį ir pagaliau pradėjo vykdyti jau ne vienus metus deklaruojamą pažadą rinkėjams. Tikiu, kad tiesioginiai merų rinkimai ugdys žmonių pilietiškumą ir skatins aktyviai dalyvauti ne tik savo miesto ar miestelio, bet ir visos valstybės gyvenime. Tiesioginiai merų rinkimai išgrynins atsakomybės už priimamus sprendimus ribas – ir savivaldybės meras, ir savivaldybės bendruomenė aiškiai žinos, kad meras nebegali slėptis už kolektyvinės atsakomybės skraistės ir yra asmeniškai atsakingas už jo kompetencijos įgyvendinimą ir priimamus sprendimus. Galiausiai, tiesioginiai merų rinkimai savivaldybių tarybų veiklą padarys skaidresne ir sumažins korupcijos, labiausiai pakertančios žmonių pasitikėjimą valdžia, įtakos galimybes. Taigi, šis Seimo sprendimas pagrįstai leidžia džiaugtis demokratijos plėtra.
Daugiau informacijos:
Seimo narys
Remigijus Ačas
Tel. (8 5) 239 6674
