2014 m. liepos 10 d. pranešimas VIR
Šiandien Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė išplatino kreipimosi į Seimo narius dėl Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų tekstą.
„Gerbiamas Seimo nary,
Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šiandien yra ta diena, kai Jūs rinksitės – sąžinę ir ištikimybę savo Valstybei bei jos Konstitucijai ar išdavystę. Taipogi jūs rinksitės – taiką ar kiršinimą bei nerimą. Šiandien Jūs pademonstruosite, kokią matote mūsų Valstybės ir visuomenės ateitį – nuosekliai besivystančią, su augančia gerove ar draskomą dirbtinių vidinių konfliktų, kurie trukdo susikaupti sąžiningam darbui, gyvenimui, pozityviam jaunosios kartos ugdymui. Jūsų pareiga – kurti savo atstovaujantiems piliečiams sąžiningo, doro, taikaus gyvenimo sąlygas, kurioje saugiai jaustųsi ir turėtų tęstinumą kultūra bei tradicijos. Deja, šiandien paaiškės, kas sąmoningai programuoja suirutę, kėsinasi į nusistovėjusią kultūrinę sanklodą, o dar tiksliau – pakankamai politiškai nesaugiu metu dalyvauja priešiškų mūsų Valstybei jėgų primetamose provokacijose.
Savo straipsnyje, kuris Seimo narių tarpe yra išplatintas, hab. dr. Kazimieras Garšva labai aiškiai įvardijo klastotes, kuriomis remiantis stengiamasi sukurti sąlygas Lietuvos teritoriniam vientisumui bei valstybinės kalbos teisių pažeidžiamumui. Tą juodašimtišką, valstybės išdavystei prilygstantį darbą šiuo metu intensyviai dirba dabartinio Seimo dauguma.
Tautinių mažumų įstatyme neturi likti jokio preteksto nuo amžių nusistovėjusių vietovardžių sulenkinimui, kadangi kalba bei vietovardžiai yra ne tik vienos valstybės kultūrą ir istoriją liudijantys faktoriai, tačiau ir viso žmonijos kultūrinio-istorinio paveldo reikalas. Kėsintis į kalbą, jos rašybą, į asmenvardžius, vietovardžius, vandenvardžius – tai reiškia skurdinti mūsų europinę kultūrą ir paveldą.
Atsiminkime, kad lietuvių kalba seniausia Europoje, su ja amžiumi lygiuotis gali nebent baskų kalba. Paskutinių metų baskų politiniai judėjimai iššaukti būtent rūpesčio savo kultūros išlikimu. Taip pat atsiminkime, kad Lietuvių kalbos žodynas turtingiausias pasaulyje. Tuo didžiuotis ir rūpintis turėtų kiekvienas Lietuvos pilietis, o toks dabartinės Seimo daugumos kėsinimasis įstatymiškai kirsti istorines mūsų kultūros šaknis gali būti suprantamas ir aiškinamas tik vienaip – tai yra sąmoningai organizuotas išdavystės veiksmas, įmanomas įgyvendinti tik balsuojant partinio susiklausymo principu.
Bandomas pritaikyti „regioninės kalbos“ terminas yra visiškai dirbtinis, pritemptas iki aiškiai antivalstybinių partinių tikslų. Lietuva nėra tokia didelė šalis, kurioje būtų susidariusios tvirtos regioninės tarmės, prilygstančios atskiroms kalboms. Tai, galų gale, nėra net Vokietija su savo dideliais regionais, kurie turi nežymius skirtumus. Lietuva yra mažas, kompaktiškas, labai savitas, turtingą ir paslaptingą praeitį turintis kraštas, kadaise atlikęs neįkainuojamų išlikimo paslaugų didžiosioms Europos valstybėms, o taip pat ir rytų kaimynams. Jos kalba, bei Europoje plačiai palikti vandenvardžiai, toponimai, tyrinėjami pasaulio kalbininkų.
Jei būtinai kas nors norėtų paliudyti Vilnijos krašto istorinį multikultūrinį sąlytį su kitomis tautomis, tada pritarčiau profesoriaus G. Merkio nuomonei, jog gatvių pavadinimai galėtų būti parašyti keliomis kalbomis: lietuvių (valstybinė kalba), baltarusių (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės, kurios dalimi buvo Baltarusija, aspektas), žydų (aktyviai gyvenusių ir išnaikintų tose vietovėse), lenkų (dėl procento kalbančių dabar, ir didelės dalies sulenkintų gyventojų lenkų okupacijos metais). Tai būtų mūsų tikrai gražus pavyzdys ir pagarbos ženklas visoms šioje žemėje bei LDK kūrusioms bendrą gyvenimą tautoms.
Tai, kas vyksta šiuo metu dėl asmenvardžių bei vietovardžių valstybiniame – istorinė klastotė ir išdavystė, kurios akivaizdūs vėliavnešiai – Socialdemokratų partija su ja supančiomis Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lenkų rinkimų akcijos jėgomis. Abejoju ar tai supratę Seimo nariai galėtų ramiai pakelti rankas ir nejausti sąžinės priekaišto dėl padaryto didžiulio nusikaltimo savo Valstybės konstitucijai ir kultūrai.
Socialdemokratų aiškinama versija, kad be šių brutalių, nusikalstamų pokyčių „lenkai nepriims dalyvauti energetiniuose projektuose“ – grynas blefas, kurį aprašiau savo leidinėlyje „Apie Seimo partijas, Lietuvos lenkus ir lietuvių kalbą“ ir kuris buvo išplatintas Lietuvoje beveik 50 tūkstančių egzempliorių tiražu. Dėl to nereiktų stebėtis, kad socialdemokratų į Europos Parlamentą pateko kur kas mažiau, nei buvo tikėtasi. Lietuvos piliečiai jau žino, jie jau susivokė, kad šiuo metu Seime vykdoma mūsų valstybingumo ir kultūros išdavystė ir tokio politinio elgesio vertinimą akivaizdžiai pademonstravo.
Dėl vadinamų „lenkiškųjų projektų“, turiu pasakyti, kad tas „lenkiškų jungčių“ projektas buvo sukurtas gal prieš 15 metų, kai dar veikė Visagino atominė elektrinė. Dabar tos „jungtys“ reikalingos nebent socialdemokratams ir kam nors iš Lenkijos politinių klanų (kurie, manau, egzistuoja) perpardavinėti rusiškai elektros energijai.
Gerbiamas Seimo nary, nedalyvaukite veiksmuose, kurie kam nors padėtų uždirbti milijardines sumas, aukojant už tai savo protėvių kalbą ir padarant pažeidžiamą teritorinį Lietuvos vientisumą.
Tai per daug rimta. Ta klaida gali kainuoti ne tik Jūsų garbę ir sąžinę, bet kur kas daugiau.
Pasitikiu Jumis…
Pagarbiai,
Rašytoja, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė
Vidmantė Jasukaitytė“
Daugiau informacijos:
Seimo narė Rima Baškienė, tel. 8 698 42 173
